Darbuotojų saugos ir sveikatos tendencijos 2025–2026 m.: šiuolaikiniai iššūkiai ir integruoti sprendimai
Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas šiuolaikinėje darbo aplinkoje tampa vis aktualesniu iššūkiu. Pasaulinės darbuotojų saugos ir sveikatos dienos proga kviečiame dalyvauti renginyje, skirtame aptarti naujausias tendencijas ir geriausias praktikas šioje srityje.
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros naujausias tyrimas atskleidžia reikšmingus pokyčius darbo saugos ir sveikatos aplinkoje ES šalyse. Nuotolinio darbo tapimas įprastu ir skaitmenizacija tapo vienu ryškiausių pokyčių. Nuo 2019 iki 2024 metų nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų skaičius ES-27 šalyse išaugo nuo 13% iki 23%. Informacinių technologijų ir profesinių paslaugų sektoriuose šie skaičiai siekia net 53% ir 39% atitinkamai. Keičiasi ir rizikų pobūdis darbo vietose. Dominuoja ergonominės rizikos: ilgas sėdėjimas (64%) ir pasikartojantys judesiai (63%) . Ilgas sėdėjimas kaip rizikos veiksnys ypač aktualus finansų sektoriuje (88%) ir viešajame administravime (88%). Psichosocialinė rizika išlieka reikšminga, ypač bendraujant su sudėtingais klientais (56% visų įmonių). Skaitmeninių technologijų poveikio vertinimas tampa vis svarbesnis – 43% įmonių jį įtraukia į rizikos vertinimus.
Naujausios darbo saugos ir sveikatos srities rizikų ir reguliavimo tendencijos Lietuvoje:
- Pavojingų atliekų gaisrai Lietuvoje 2025 metais tapo rimta problema, veikiančią darbuotojų saugos ir sveikatos sritį. Šiemet pirmąjį metų pusmetį gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 57 gaisrai, 16 iš jų kilo įmonėse, kurios atlieka atliekų tvarkymo, perdirbimo ar utilizavimo veiklas.
- 2025-03-04 įsigaliojo naujasis Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašas. Juo remiantis visi krizių valdymo planai turi būti sudaromi pagal vienodą standartą bei susieti su Nacionaline rizikos analize. Planuose atsiranda tokios struktūrinės dalys, kaip gyventojų apsauga priedangose ir kolektyvinės apsaugos statiniuose, pagalba asmenims su negalia, užtikrinant jų apsaugą ir saugumą ekstremaliųjų situacijų metu. Rengiant planus taip pat turi būti skiriama daugiau dėmesio suplanuoti sąveiką su tarptautiniais partneriais, kad būtų galima veiksmingai bendradarbiauti esant grėsmėms, kurios viršija nacionalinius reagavimo pajėgumus. Kita reikšminga naujovė – turės būti atliktas detalus žmogiškųjų išteklių, kurių reikia reaguoti į krizes ir ekstremaliąsias situacijas, planavimas, įskaitant numatomus pasitelkti NVO savanorius. Taip pat nustatyta galimybė į planą įtraukti prevencijos priemones, tad institucijoms ir įstaigoms nereikės rengti atskirų prevencijos priemonių planų.
- 2025-01-01 dieną įsigaliojo Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. EV-221 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašo patvirtinimo”, kuriuo buvo detalizuoti Darbo kodekso reikalavimai smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje. Naujasis aprašas nustato kompleksines priemones, skirtas užtikrinti saugią, pagarbią ir sveiką darbo aplinką, mažinti smurto ir priekabiavimo riziką bei stiprinti darbdavių atsakomybę, taikomas visiems darbdaviams nepriklausomai nuo jų dydžio ar teisinės formos. Aprašas reglamentuoja penkis pagrindinius darbdavio įsipareigojimus psichologinio smurto prevencijos srityje:
1. Smurto ir priekabiavimo draudimo deklaravimą ir aiškius prevencijos ir pranešimo įsipareigojimus;
2. Etikos ir tinkamo elgesio taisyklių parengimą;
3. Atsakingų asmenų paskyrimą konfliktų sprendimui;
4. Pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarkos nustatymą;
5. Sisteminio darbuotojų mokymų organizavimą ne rečiau kaip kartą per trejus metus, o naujai priimtiems darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su mokymų medžiaga ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo priėmimo į darbą. - 2025-07-08 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus įsakymu Nr. 1-359/2025, patvirtinta Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektų derinimo tvarka. Ja nustatoma, kaip departamento teritoriniai struktūriniai padaliniai turi derinti savivaldybių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektus – numatomas 20 d.d. terminas planų nagrinėjimui, detalizuoti vertinimo kriterijai, aiškus paskirstymo procesas per DBSIS sistemą, išsamus klausimynas, apimantis civilinės saugos ir pajėgų valdymo sritis (nuo pavojų identifikavimo, gyventojų apsaugos, evakavimo, iki infrastruktūros atkūrimo ir tarptautinės pagalbos), bei konkretūs reikalavimai dokumentų registravimui ir saugojimui, siekiant užtikrinti efektyvų pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir koordinuotą institucijų bendradarbiavimą.
Šis renginys suteiks unikalią galimybę susipažinti su naujausiais darbuotojų saugos ir sveikatos sprendimais, išgirsti ekspertų įžvalgas bei užmegzti vertingus profesinius ryšius. Patyrę specialistai pristatys naujausius DSS reikalavimus ir jų efektyvų pritaikymą, padės spręsti šiuolaikinius darbuotojų saugos iššūkius.
Renginys aktualus įvairaus profesinio profilio dalyviams: nuo darbuotojų iki vadovų, nuo darbo saugos ir sveikatos ekspertų iki žmogiškųjų išteklių specialistų. Taip pat kviečiami atsakingų institucijų pareigūnai bei visi, siekiantys gilesnio šios srities supratimo ir norintys prisidėti prie darbo aplinkos saugumo tobulinimo ir geriausių praktikų taikymo.
Atnaujinkite žinias, dalinkitės patirtimi ir prisidėkite kuriant saugesnę darbo aplinką!