Straipsnio autorė: finansų optimizavimo strategė, lektorė Ala Guzova

Ala Guzova. Ilgalaikė vertė gimsta ne iš atsitiktinumo, o iš finansinio mąstymo

Vertės ekonomika – tai ne teorija, tai mano profesinės veiklos pagrindas. Taip dirbu su įmonėmis, taip vedu savo klientus pokyčio link, taip suvokiu savo, kaip finansų strategės, prasmę – padėti kurti ne tik pelną, bet ilgalaikę vertę, kuri išlieka.

Kas svarbu? Gebėjimas kurti tvarią, ilgalaikę vertę – žmonėms, organizacijoms ir visuomenei. Bet ši vertė neprasideda nuo rinkos, produkto ar klientų lojalumo. Ji prasideda nuo vadovo mąstymo. Nuo gebėjimo matyti toliau nei šiandienos rezultatai.

„Jei matai tik šiandieną, tai reiškia, kad praeitis tave aplenkė.“

Ilgalaikė vertė – tai strategija, vizija, bei kryptingas planavimas, gebėjimas vertinti rizikas, pagrįsti sprendimus ir suprasti skaičių kalbą. O tam būtinas vienas esminis gebėjimas – finansinis raštingumas.

Vadovas, kuris mato daugiau nei skaičiai, tampa sprendimų partneriu

Per savo karjerą teko dirbti tiek su padalinių vadovais, tiek su įmonių vadovais, tiek su valdybų nariais. Ir vis dar matau šį atotrūkį: vadovai puikiai išmano žmonių valdymą ar procesus, bet vengia finansinio mąstymo bei suvokimo. Pasitiki finansininku. Ir būna, kad atsiranda spragos: sprendimai tampa trumpalaikiai, neįvertinama rizika, biudžetai tampa formalūs.
Tuo tarpu vadovas, kuris supranta, kaip biudžetas, finansinės prognozės susiję su strategija, mato pinigų srautų judėjimą, ir supranta, kad prognozės gali tapti pradiniu įrankiu – organizacijos stuburu.
Finansiniai sprendimai nėra tik CFO reikalas. Jie vis labiau tampa visos vadovų grandinės kompetencija.

Ką skirtingi vadovų lygiai turi išmanyti, kad kurtų vertę?

Padalinių vadovai
Jie yra jungtis tarp kasdienės veiklos ir strategijos. Kai padalinio vadovas supranta, kaip sudaromas biudžetas, kaip prognozuoti pajamas ir išlaidas, jis tampa ne tik vykdytoju, bet ir planuotoju. Jis gali pagrįsti naujas iniciatyvas, valdyti kaštus ir įtakoti įmonės rezultatą realiai, o ne tikėtis kad savaime kažkas įvyks.

Aukščiausio lygio vadovai ir valdyba
Jiems finansų kalba tampa dar svarbesnė – ne tik vertinant veiklos rodiklius, bet ir priimant strateginius sprendimus. Investicijų vertinimas, grąžos analizė, finansavimo sprendimai, rizikos vertinimas – tai nebe tik finansų skyriaus atsakomybė. Vadovas, kuris geba įsitraukti į šiuos sprendimus, tampa ne tik vykdytoju, bet ir vizioneriu bei strategu.

Vertė gimsta ten, kur skaičiai virsta įžvalgomis

Finansiniai rodikliai – tai ne kontrolės įrankis. Jie tampa veidrodžiu, kuriame matome, ar tai, ką darome, iš tikrųjų veikia. Metinės prognozės, pinigų srautų valdymas, biudžeto formavimas ar investicijų grąžos vertinimas – visa tai leidžia matyti, kur įmonės kryptis. Ne iš nuojautos, o iš aiškių skaičių. Kai vadovai išmano šiuos dalykus, organizacija įgyja tą svarbiausią bruožą – gebėjimą kurti, o ne tik reaguoti. Vertės ekonomika neatsiejama nuo finansinio raštingumo. Įmonės vertė – ne tai, kiek uždirbame šiandien, o tai, kiek kuriame rytojui. O tam reikalingi ne tik procesai, bet ir mąstymas. Nes finansinis mąstymas – tai ne formulės. Tai gebėjimas priimti sprendimus, kurių poveikis išlieka.