2026 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje pradėti 498 juridinių asmenų bankroto procesai. Nors bendras jų skaičius buvo 6,2 proc. mažesnis nei pernai, ši tendencija gali būti apgaulinga: kovą, balandį ir birželį pradėtų procesų skaičius viršijo praėjusių metų lygį, o birželį augimas siekė 14,7 proc.

Kredito rizikos vertintojai perspėja, kad antrasis 2026 m. pusmetis Lietuvos verslui gali būti dar sudėtingesnis. Ryškiausia situacija – transporto sektoriuje, kuriame bankrotų per metus padaugėjo 41,3 proc.

Kreditoriui priežasties ir pasekmės grandinė yra aiški: skolininko nemokumas subręsta per kelis mėnesius vėluojančių atsiskaitymų, o kreditorius, pradėjęs veikti tik gavęs teismo pranešimą apie bankroto bylą, atsiduria bendroje kreditorių eilėje. Po įkaitų turėtojų, proceso išlaidų ir darbuotojų reikalavimų jam dažnai lieka tik simbolinė reikalavimo dalis arba nelieka nieko.

Vėluojantis mokėjimas – galimas nemokumo signalas

Dažnas kreditoriaus nusiraminimas – „mūsų klientai moka, tik vėluoja“. Tačiau 2026 m. pirmąjį pusmetį daugiausia bankroto procesų inicijavo patys įmonių vadovai.

Tai reiškia, kad apie artėjantį nemokumą skolininkas dažnai žino gerokai anksčiau nei jo kreditoriai. Todėl vėluojantis mokėjimas gali būti ne laikinas likvidumo svyravimas, o pirmasis skolininko nemokumo signalas.

Svarbu ne tik tai, ar skolininkas šiandien atrodo gyvybingas. Esminis klausimas – ar jūsų sutartys, pretenzijos ir dokumentai parengti taip, kad bet kurioje stadijoje galėtumėte veikti greitai ir įrodyti savo reikalavimą.

Teisiniai skolų išieškojimo svertai

Teisiniai svertai kreditoriui jau egzistuoja, tačiau jie veikia tik tada, kai naudojami laiku ir tinkamai.

Teismo įsakymas ir dokumentinis procesas leidžia skolą prisiteisti greičiau ir pigiau nei ginčo teisena, tačiau tam būtina tinkamai parengti dokumentus dar iki ginčo pradžios.

Kuo šis skolų valdymo seminaras kitoks

Dauguma skolų valdymo mokymų apsiriboja viena proceso grandimi – derybomis arba teismo procesu. Šiame seminare per vieną dieną nuosekliai pereinama visa skolų valdymo ir išieškojimo grandinė.

Kiekvienoje stadijoje atsakoma į praktinį klausimą: kada pasirinkta priemonė ekonomiškai apsimoka, o kada racionaliau pereiti prie kitos.

Atskiras seminaro blokas skirtas skolų išieškojimui Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Lietuvos mokymų rinkoje ši sritis beveik nenagrinėjama, nors eksportuojančiam verslui užsienio skolininkai dažnai yra didžiausia neapibrėžtumo zona.

Kam skirtas skolų išieškojimo seminaras

• Finansų vadovams ir buhalteriams, atsakingiems už gautinas sumas, kredito kontrolę ir sprendimus dėl abejotinų skolų.

• Įmonių teisininkams, rengiantiems sutartis bei pretenzijas ir atstovaujantiems kreditoriui teisme bei nemokumo procesuose.

• Įmonių ir pardavimų vadovams, kurie sprendžia, kada stabdyti tiekimą skolininkui ir kokias atsiskaitymo sąlygas nustatyti naujiems klientams.

Ką išsinešite iš seminaro

• Skolų valdymo proceso žemėlapį, padedantį įvertinti, kuri priemonė konkrečioje vėlavimo stadijoje suteikia didžiausią skolos atgavimo tikimybę mažiausiomis sąnaudomis.

• Pretenzijos, derybų pozicijos ir taikos sutarties rengimo principus, kad ikiteisminiai dokumentai vėliau galėtų veikti kaip įrodymai teisme.

• Aiškius kriterijus, padedančius pasirinkti tarp teismo įsakymo, dokumentinio proceso ir ginčo teisenos, taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

• Veiksmų planą gavus pranešimą apie skolininko restruktūrizavimą ar bankrotą: terminus, reikalavimų pareiškimą, kreditoriaus balso panaudojimą ir naujausią LAT praktiką.

• Praktinius žingsnius vykdant priverstinį skolų išieškojimą Lietuvoje, ES ir už ES ribų.

Kodėl verta registruotis dabar

Kredito rizikos vertintojų prognozės antrajam 2026 m. pusmečiui yra atsargios: finansinė įtampa dalyje sektorių vėl auga, o kiekvienas vėlavimo mėnuo mažina realią skolos atgavimo tikimybę.