Civilinė sauga ir integruoti sprendimai: pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms

Apie seminarą

Augant geopolitinei įtampai stiprinama civilinė sauga – nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujas Civilinės saugos ir krizių valdymo įstatymas, taip pat patvirtintas naujas 2024-2026 m. civilinės saugos valstybės lygio pratybų planas. Plane numatyta surengti 57 stalo, funkcines ir kompleksines pratybos, kurių metu bus tikrinami atsakingų už civilinę saugą subjektų veiksmai. Pastaraisiais metais Lietuvos saugumo aplinka patyrė esminius pokyčius, kuriuos dramatiškai paaštrino tebesitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą, 2024 metų pabaigoje įvykę povandeninės infrastruktūros pažeidimai Baltijos jūroje bei sparčiai augančios kibernetinės grėsmės.

Praėjusiais metais NKSC užregistravo 3 874 kibernetinius incidentus – tai 63 procentais daugiau nei 2023 metais , o tai signalizuoja apie precedento neturintį hibridinių grėsmių intensyvumą.

• 2025-03-26 įsigaliojo LRV nutarimo Nr. 1317 „Dėl krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“ nauja redakcija, kuria atnaujinama ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų sudarymo tvarka strateginiuose ūkio subjektuose, nustatomos Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės užduotys bei funkcijos, reglamentuojamas valstybės paramos ir kompensacijų teikimas už krizės ar ekstremaliosios situacijos metu patirtą žalą.
• Patvirtintas 2024–2026 metų valstybės lygio civilinės saugos pratybų planas numatantis 57 stalo, funkcines ir kompleksines pratybas, kurios sistemingai tikrins visų civilinės saugos subjektų pasirengimą. Kartu su šiais pokyčiais įgyvendinama ir techninė infrastruktūros modernizacija – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas planuoja iki 2029 metų įdiegti naujas 275 sirenas ir prie centralizuoto valdymo sistemos prijungti ne mažiau kaip 600 esamų sirenų, taip užtikrinant efektyvų gyventojų perspėjimą visoje šalies teritorijoje.

Šių mokymų programoje sistemingai nagrinėsime penkias pagrindines temas, pradedant nuo gyventojų perspėjimo sistemų, kurios šiuo metu apima 1 143 perspėjimo sirenas, kurių signalą gali girdėti apie 54 proc. (1,6 mln.) gyventojų.  Ypatingą dėmesį skirsime išvykimo krepšio koncepcijai, paneigdami paplitusius mitus ir suteikdami praktines rekomendacijas, atitinkančias realius poreikius ekstremaliose situacijose. Priedangų ir kolektyvinių apsaugos statinių tema bus analizuojama atsižvelgiant į konkrečias Lietuvos galimybes ir infrastruktūros ypatumus.

Kritiškai svarbią mokymų dalį sudarys pasirengimas hibridinėms grėsmėms – nuo informacinių ir kibernetinių atakų iki fizinių provokacijų. Priešiškos valstybės ir piktavališkos jėgos aktyviai naudoja dirbtinį intelektą, socialinę inžineriją, dezinformaciją ir propagandą, todėl svarbu mokėti atpažinti dezinformaciją ir žinoti konkrečius veiksmus susidūrus su karinėmis grėsmėmis, įskaitant veiksmus pamačius karinius dronus ar išgirdus oro pavojaus signalą.

Pagal naująjį teisinį reguliavimą netinkamas civilinės saugos reikalavimų vykdymas užtraukia administracinę atsakomybę. Šie mokymai suteiks universalias kompetencijas, kurios aktualios nuo valstybinių institucijų darbuotojų iki verslo subjektų ir pavienių piliečių. Mūsų visų bendras tikslas – sukurti atsparią visuomenę, gebančią efektyviai reaguoti į šiuolaikines grėsmes ir užtikrinti nacionalinį saugumą sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje.