Prievolių įvykdymo užtikrinimas hipoteka: įgyvendinimas ir išūkiai

 

Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai: praktinis taikymas ir teismų praktika
 
 

Gali atsakyti į klausimą kodėl svarbu ir aktuali žinoti apie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Kalba dar ir apie bankrotus.
Fizinių asmenų bankroto byloje pareiškėjas (kreditorius) prašė patvirtinti jo hipoteka užtikrintą reikalavimą (318 232,48 Eur) pagal sudarytą paskolos sutartį ir įpareigoti bankroto administratorių perduoti jo naudai įkeistą gyvenamąjį namą.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais.

Hipoteka, kaip daiktinės teisės institutas, yra vienas CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Hipoteka užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Taigi, hipoteka yra išvestinė prievolė (CK 4.200 straipsnio 2 dalis), suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. Skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, įkeistas daiktas gali būti priverstinai parduodamas įstatymų nustatyta tvarka, o iš gautų lėšų pirmiausia patenkinamas hipotekos teisę turėjusio kreditoriaus reikalavimas.

Nuo kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (netesybų, laidavimo, garantijų ir kt.) hipoteka skiriasi tuo, kad ji yra daiktinė teisė, t. y. siejama su konkrečiu nekilnojamuoju daiktu ir iš esmės suteikia hipotekos kreditoriui teisę į svetimą daiktą. Ši teisė ,,seka paskui daiktą“ – išlieka ir perleidus įkeisto daikto nuosavybę kitam asmeniui. Daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įkeitimui (hipotekai) yra būdingas akcesoriškumas. Akcesoriškumo samprata siejama su prievolių įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis ir reiškia prievolės įvykdymą užtikrinančios prievolės priklausomybę nuo pagrindinės prievolės. Nors įkeitimo teisė yra daiktinė teisė, bet pagal savo paskirtį ji tarnauja pagrindinės prievolės užtikrinimui, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje išvardytais prievolių pabaigos pagrindais. Taigi, be bendrųjų daiktinės teisės požymių (absoliutumo, pirmumo prieš kitus kreditorius ir sekimo paskui įkeistą daiktą, hipotekos (įkeitimo) teisė turi specifiką, nes ji, kaip daiktinė teisė, yra ribota, priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai: praktinis taikymas ir teismų praktika