Kodėl dabar neapsimoka taupyti DI biudžete? Ir kodėl dabar pats geriausias metas išlaidauti DI srityje…

Man, kaip ir bet kuriam kitam lietuviui, patinka sutaupyti, bet šiuo metu DI srityje taupyti neapsimoka. Susiduriu su daugybe organizacijų, kurios labai taupo ir nenori savo darbuotojams nupirkti net mokamos ChatGPT paskyros.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu, kodėl taupyti neapsimoka, kodėl apsimoka išlaidauti ir kaip efektyviau išleisti kiekvieną eurą DI srityje.

Teksto autorystė: 🧠 = 95% | 🤖 = 5% (klaidų taisymui)

Mano patirtis: taupytojai ir išlaidautojai

Taupytojai ir išlaidautojai — šiuo metu man tenka susidurti su abiem DI naudotojų tipais. Vedu mokymus didelėms gamybos įmonėms, mažiems startuoliams, bankams, ministerijoms ir paslaugų teikėjams. Matau, jog šiuo metu 95% Lietuvos organizacijų taupo DI srityje.

IT komandos taupo ir liepia visiems naudoti Microsoft Copilot, vadovai taupo prašydami nenaudoti mokamų įrankių mokymų metu, ir darbuotojai taupo, nes netiki, kad jų organizacijoje pavyktų „pramušti“ tokį kelis eurus per mėnesį kainuojantį reikalą.

Kita vertus, tarptautinėje rinkoje ir tarp programuotojų matau daug išlaidautojų. Technologijų startuoliai reitinguoja darbuotojus pagal tai, kiek DI žetonų (angl. tokens) jie sunaudoja savo darbe. Kuo daugiau išnaudoji DI, tuo aukščiau kyli reitinguose. Aišku, toks darbuotojų skatinimas išlaidauti turi nemažai minusų, tačiau kyla klausimas: kodėl vieni DI naudotojai išleidžia šimtus eurų per mėnesį, kol kiti stengiasi išspausti viską iš nemokamų įrankių?

Kodėl dabar pats geriausias metas investuoti į DI?

Prieš ketverius metus DI buvo visiškai „žalias“ reikalas, nevertas didelių investicijų. Dabar tai stabilus įrankis, parduodamas dirbtinai numuštomis kainomis.

Štai trys argumentai, kodėl taupyti dabar yra strateginė klaida:

1. Nemokami įrankiai kuria nulinę vertę. Bandant sutaupyti, tenka dirbti su prastesniais ir ribotais modeliais, kurie negeba spręsti sudėtingų problemų, todėl nepasiekiama jokia reali DI nauda. Skaičiai iš mano įmonės: balandžio mėnesį 250€ investicija į mokamas prenumeratas sugeneravo 6000€ tiesioginės grąžos (sutaupyti žmogiškųjų išteklių kaštai).
2. Didieji žaidėjai subsidijuoja jūsų verslą. ChatGPT ir Claude vis dar degina investuotojų pinigus kovodami dėl rinkos dalies. Tai reiškia, kad gaunate gerokai daugiau kompiuterinių resursų, nei realiai už juos sumokate. Pavyzdžiui: vartotojas, už Claude Max planą mokantis 200€/mėn., sugeba išnaudoti žetonų (angl. tokens), kurių vertė realiomis rinkos kainomis siektų 5000€.
3. Subsidijų pabaiga jau suplanuota. OpenAI ir Anthropic ruošiasi pirminiam viešam akcijų platinimui (IPO). Vos tik įmonės išeina į biržą (prisiminkite Uber ar Airbnb), investuotojai pareikalauja pelno, o kainos neišvengiamai kyla. Šis dirbtinai atpigintų paslaugų langas greičiausiai užsidarys jau kitais metais.

Trumpai tariant: agresyviausiai diegti ir naudoti DI įrankius reikia dabar, kol už jūsų suvartojamą galią vis dar primoka Silicio slėnio investuotojai.

Kaip efektyviau investuoti kiekvieną eurą DI srityje?

1. Atsikratyk tarpininkų. Venk perpardavinėtojų (Perplexity, Vasara AI, Nexos AI ir įvairių bevardžių Chatbot AI). Jie moka modelių gamintojams rinkos kainą, todėl atiduoda tau mažiau už daugiau. Pirk paslaugas tik tiesiai iš pirminio šaltinio (ChatGPT, Claude arba Gemini).
2. Agresyviai išnaudok prenumeratas, venk API. API apmokestinamas realia, nesubsidijuojama rinkos kaina. Mėnesinių planų kaštus kol kas dengia patys gamintojai. Pirk prenumeratą ir stenkis pasiekti jos visus įmanomus limitus.
3. Griežtai filtruok kontekstą. Kiekvienas į modelį įkeltas žodis „valgo“ žetonus (angl. tokens). Nemaitink DI šiukšlėmis ir pertekline informacija – duok tik tuos duomenis, kurie griežtai būtini užduočiai atlikti.

Veik dabar: persiųsk šį straipsnį savo vadovui ar sprendimų priėmėjui. Tai tavo paruoštas argumentas, kodėl įmonė jau šiandien privalo tau nupirkti Claude Max planą už 200€/mėn., man dėkoti nebūtina 😉

JUMS GALI BŪTI AKTUALŪS ŠIE MOKYMAI: