VALSTYBĖS TARNYBOS REFORMA 2024 M. – ESMINIŲ POKYČIŲ PRADŽIA

 

TValstybės tarnybos reforma: esminiai teisinio reguliavimo pokyčiai nuo 2024 m. sausio 1 d.
 

Kiekviena valstybė reaguodama į socialinių pokyčių procesus nuolat reformuoja valstybės valdymą, inicijuoja teisinio reguliavimo pokyčius, reglamentuoja visuomeninius teisinius santykius ir įtvirtina optimalų valstybės tarnybos teisinio reguliavimo mechanizmą. Lygiai taip yra ir su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos institutu, kurio teisinio reguliavimo tikslas – sėkmingai veikianti valstybės tarnyba. 2023 metais įvyko dideli Lietuvos valstybės tarnybos teisinio reguliavimo pokyčiai bei pradėtos vykdyti reikšmingos reformas. Lietuvos Respublikos Seime 2023 m. gegužės 25 d. buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos projektas ir dar 32 lydimųjų įstatymų pataisos, kurios iš esmės keičia valstybės tarnybos teisinį reguliavimą. Valstybės tarnybos institutas yra vienas aktualiausių ir svarbiausių dėl savo paskirties ir yra neginčijamas viešojo sektoriaus organizacinės struktūros prioritetas. Valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų profesionalumas veikia viešosios politikos sprendimų realizavimo kokybę. Valstybės tarnybos reformų sėkmė priklauso nuo priimtų teisės aktų tinkamo įgyvendinimo, bei nuo to, kaip bus įgyvendinami priimti sprendimai. Tai yra didelis profesinis iššūkis kiekvienam valstybės tarnautojui. Tai užtikrinti galima vykdant teisinio reguliavimo stebėseną bei vertinimą, identifikuojant teisinio reguliavimo spragas, nuolat peržiūrint pavestas funkcijas ir jas tikslinant, nuolat keliant profesinę kvalifikaciją.

Besikeičianti aplinka ir nauji iššūkiai ( pvz. poreikis pasiekti tuos pačius ar didesnius rezultatus su sumažėjusiais finansiniais ištekliais) didina poreikį tobulinti atranką į valstybės tarnybą. Ieškoma naujų būdų bei priemonių pakviesti į valstybės tarnybą gabius ir motyvuotus Lietuvos piliečius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis nustato, kad „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“ Taigi valdžios įstaigose – valstybės tarnyboje turi tarnauti tokie profesionalūs specialistai, kurie galėtų dirbti žmonėms, kurti inovacijas priskirtoje veiklos srityje, domėtis visapusiškai tiek politika, tiek kitais visuomeniniais reiškiniais ir būti aktyviais piliečiais. Siekiant sklandžiai įgyvendinti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas valstybės ir vietos savivaldos institucijos, valstybės tarnautojai iki šių metų pabaigos turi tinkamai pasirengti jo įgyvendinimui, įgyti reikiamas profesines žinias.

Esminiai valstybės tarnybos pokyčiai yra šie – valstybės tarnautojų pareiginei algai apskaičiuoti nuo 2024 m. sausio 1 d. bus taikomas naujas bazinis dydis, kuris lygus Valstybinės duomenų agentūros paskelbtam 2022 m. vidutiniam mėnesiniam šalies (su individualiomis įmonėmis) darbo užmokesčiui ir yra 1 785,4 euro. Įsigaliojus Įstatymui, valstybės tarnautojams iki tol nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybės ir vietos savivaldos institucijose turės būti nustatyta nauja darbo apmokėjimo sistema. Valstybės tarnautojams toliau bus mokamas priedas už stažą, tačiau ne didesnis nei 20 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnautojams įstaigų vadovams (įskaitant valstybės pareigūnus ir teisėjus) priedas už stažą mokamas nebus.

Įsigaliojus Įstatymui keičiasi priėmimo į karjeros ir laikinųjų valstybės tarnautojų pareigas tvarka – atrankos decentralizuotos visos šalies valstybės tarnybos mastu, išskyrus atrankas į įstaigų vadovų pareigas. Tačiau Įstatyme numatyta, kad valstybės ar vietos savivaldos institucijos ar įstaigos prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojus atrenka Vyriausybės įgaliota įstaiga – Viešojo valdymo agentūra. Todėl iki 2024 m. sausio 1d. institucijos ir įstaigos turėtų apsispręsti dėl atrankų modelio taikymo, tai yra ar atrankas organizuos ir vykdys pačios, ar kreipsis dėl atrankos organizavimo ir vykdymo į Viešojo valdymo agentūrą. Įstatyme numatoma galimybė priimant asmenį į valstybės tarnybą nustatyti išbandymo laikotarpį.

Įgyvendinant Įstatymo nuostatas bus vykdomas valstybės tarnautojų, vykdančių vidaus administravimo funkcijas, iškarjerinimas. Tai dar vienas profesinis iššūkis valstybės tarnautojams, kadangi prireiks išsamių teisinių ir vadybinių žinių. Numatoma 2024 m. sausio mėnesį sudaryti valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijas, kurios turi peržiūrėti institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes, įvertinti ar pareigybės funkcijos yra viešasis ar vidaus administravimas. Įvertinusi pareigybes, kurių funkcijos yra priskirtinos vidaus administravimo funkcijoms, vertinimo komisija turi sudaryti sąrašą ir jį pateikti tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui. Valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios pareigybės turės būti naikinamos ir steigiamos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Su asmeniu, ėjusiu valstybės tarnautojo pareigas, su jo sutikimu gali būti sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė. Iškarjerinimo sprendimai, teisės ekspertų nuomone, gali padidinti tarnybinių ginčų ir skundų teismui skaičių.

Siekiant įgyvendinti šiuos ir kitus pokyčius iki 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikės priimti dar apie 20 poįstatyminių teisės aktų, kuriuose bus nurodyta ir aptarta Įstatymo įgyvendinimo tvarka. Valstybės ir vietos savivaldos institucijų vadovams, personalo administravimo specialistams, teisininkams, finansų planavimo ir apskaitos specialistams bei visiems valstybės tarnautojams prireiks nuolat sistemingai atnaujinti savo teisines, vadybines žinias ir įgūdžius valstybės tarnybos srityje, todėl ypatingą reikšmę įgauna kokybiški mokymai ir profesinės kvalifikacijos kėlimas.

Daugiau seminare:

TValstybės tarnybos reforma: esminiai teisinio reguliavimo pokyčiai nuo 2024 m. sausio 1 d.