Krizių valdymas viešajame sektoriuje: nuo pasirengimo iki reagavimo

Apie seminarą

Šiuolaikinės krizės retai ateina po vieną: kibernetinis incidentas gali sutrikdyti kritines paslaugas, paslaugų sutrikimas – sukelti informacinį vakuumą, o vakuumą akimirksniu užpildo gandai ir dezinformacija. Kibernetiniai incidentai, kritinės infrastruktūros sutrikimai, ekstremalieji reiškiniai, hibridinės ir informacinės grėsmės gali vienu metu paveikti kelias veiklos sritis ir pareikalauti koordinuotų veiksmų skirtingais valdymo lygmenimis.

Kartu keičiasi ir reikalavimai institucijoms. 2026 m. priimti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimai, kurių pagrindinė dalis įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d., o nuo 2025 m. galioja atnaujintas krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašas. Institucijoms tenka vis daugiau dėmesio skirti pasirengimui, planavimui, veiksmų koordinavimui ir gebėjimui veikti krizės sąlygomis.

Dažnas nusiraminimas – „planai parengti, reikalavimai įvykdyti“. Tačiau parengtas planas dar nėra pasirengusi institucija: krizės sąlygomis veikia ne dokumentai, o valdymo struktūra, aiškios atsakomybės, gebėjimas formuoti situacinį vaizdą, priimti sprendimus trūkstant informacijos ir laiko, koordinuoti veiksmus bei nuosekliai komunikuoti. Mokymuose aktualus teisinis ir institucinis reguliavimas nagrinėjamas kartu su tarptautinėmis krizių valdymo gairėmis, dėmesį telkiant į praktinį taikymą – kad planas veiktų ir tada, kai susitinka su realybe.

Mokymai skirti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams, struktūrinių padalinių vadovams, krizių valdymo, civilinės saugos, veiklos tęstinumo, rizikų valdymo, komunikacijos ir kitų susijusių sričių specialistams, atsakingiems už institucijos pasirengimą ir veiksmus krizių bei ekstremaliųjų situacijų metu.

Ką išsinešite

• Aktualaus reguliavimo žemėlapį — kas krizių valdymo sistemoje keitėsi ir ką nauji reikalavimai reiškia jūsų institucijai.
• Pasirengimo įsivertinimo kriterijus — pagal kuriuos nustatysite savo institucijos krizių valdymo pajėgumo stipriąsias ir tobulintinas vietas.
• Krizių valdymo struktūros modelį — kaip paskirstyti funkcijas, atsakomybes ir sprendimų priėmimo įgaliojimus, kad krizės metu nekiltų klausimas „kas čia vadovauja”.
• Sprendimų priėmimo karkasą — kaip atskirti faktus, prielaidas ir prognozes bei nustatyti prioritetus informacijos neapibrėžtumo ir laiko stokos sąlygomis.
• Krizių komunikacijos principus — kaip organizuoti vidinę, tarpinstitucinę ir išorinę komunikaciją bei suvaldyti informacinio vakuumo, gandų ir dezinformacijos rizikas.

Metodinis pagrindas: mokymų programa parengta vadovaujantis aktualiu Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos teisiniu reguliavimu, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planavimo reikalavimais, tarptautinio standarto ISO 22361:2022 „Security and resilience — Crisis management — Guidelines” gairėmis bei tarptautinėmis krizių valdymo ir organizacinio atsparumo praktikomis.

Temos