Apie seminarą

Besitęsianti žemės teisinių santykių reguliavimo reforma vyksta trimis etapais:

• 2025-07-01 įsigaliojo nuostatos dėl žemės sklypų planų parengimo reikalavimų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir žemės konsolidacijos sutarties sudarymo tvarkos.
• 2025-01-01 įsigaliojo naujos taisyklės dėl  servitutų nustatymo – keičiami reikalavimai žemės sklypų planams, pridedamiems prie servitutų nustatymo sandorių, ir nustatoma, kaip informuoti viešpataujančiojo daikto savininką, kai keičiasi servituto padėtis.
• Pokyčiai dėl valstybinės žemės sandorių kontrolės: patikslinta tvarka, kaip savivaldybės turi gauti Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl panauda ir nuoma perduodamų valstybinės žemės sklypų.
• Vyriausybė pritarė  žemės valdymo reformai: daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės bus perduota savivaldybėms nuo 2027 m. sausio 1 d., suteikiant joms autonomiją spręsti apie žemės naudojimą (statyboms, nuomai, infrastruktūros plėtrai), o nuomos/panaudos sutarčių tvirtinimo funkcijos bus perkeltos nuo savivaldybių tarybų merams (nuo 2026 m. gegužės 1 d.), siekiant pagreitinti procesus ir stiprinti regionus . Šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba valdo per 830 tūkst. hektarų žemės, o reforma leis ją įveiklinti efektyviau vietos poreikiams.

  Artimiausiu metu sektorius patirs ir daugiau esminių reguliavimo pokyčių:

• Seimui teikiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pakeitimų projektas, kuris išplės apsaugą į nepaskelbtas saugomomis kultūros paveldo vietoves (98 iš 151 vietovės), reikalaudamas kultūros paveldo institucijų pritarimo I grupės nesudėtingiems statiniams, įrenginiams ir žemės darbams net kai statybos leidimas nereikalingas. Procedūrų pokyčias per „Infostatyba” sistemą planuojami nuo 2027 m. gegužės 1 d..
• LRV nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos” pakeitimo projektas keistų valstybinės žemės įvertinimo tvarką, konkrečiai daugiabučių gyvenamųjų namų sklypų pardavimui. Šiuo metu tokių sklypų vertė nustatoma pagal individualų turto vertinimą, kuris dažnai būna net didesnis už rinkos kainą, nes prie jos pridedamos visos procedūrų išlaidos. Būtų nustatytas fiksuotas koeficientas 0,07889, kuriuo dauginama žemės vertė pagal oficialiuose žemės verčių žemėlapiuose nurodytą vidutinę rinkos vertę. Šis metodas sumažins žemės įsigijimo kaštus daugiabučių namų savininkams.
• LRV nutarimo Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo” pakeitimo projektas modernizuotų žemės servitutų nustatymo procedūras apie 4800 žemės sklypų, kuriems nėra nustatyti servitutai privažiavimui dėl anksčiau nesuprojektuotų sprendinių.
• Finansų ministerijos parengto Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimų projekto esmė – išplėsti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą gynybos ir saugumo pramonės objektams , prilyginti juos krašto apsaugos objektams ir nustatyti jiems vienodas apsaugos zonas: 400 metrų aplink sprogmenų sandėlius ir 100 metrų (neurbanizuotose) arba 50 metrų (urbanizuotose ne miesto) zona aplink pačius objektus.

2025 m. svarbu atkreipti dėmesį  ir į jau įsigaliojusius reguliavimo pokyčius:

2025-07-01 įsigaliojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai:

• Melioracijos apsaugos zonos. Naujausi reguliavimas sumažina melioracijos griovių apsaugos zoną nuo 15 m iki 5 m. Polderių pylimų ribojimai dabar taikomi tik 5 m atstumu nuo pylimo, o drenažo kolektorių 15 m zoną leidžiama sumažinti iki 5 m ar net 1 m, jeigu parengtas projektas ir teritorija urbanizuota. Naujos nuostatos draudžia arti melioracijos sistemos kraštų statyti tvoras, sodinti medžius ar panašius objektus, išskyrus laikinas ganyklų tvoreles. Bet kokie žemės tvarkymo ar statybos darbai melioruotoje žemėje privalo gauti savivaldybės pritarimą. Natūralias pievas ir ganyklas draudžiama ardyti ar persėti išskyrus natūralią priežiūrą (pjaunant, ganant), o kasybos ir statybos darbams reikia gauti savivaldybės sutikimą.

2025-07-01 įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai:

• Sklypų planai ar schemos, taip pat sklypų sujungimo, padalijimo, atidalijimo ar perdalijimo atveju suformuotų sklypų planai turės būti rengiami pagal naują aplinkos ministro nustatytą tvarką;
• Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejais, kai sklypas jau suprojektuotas detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, vietoj paėmimo projekto bus rengiamas suprojektuoto sklypo planas; 
• Prie žemės konsolidacijos sutarties privalės būti pridedami konsoliduotų žemės sklypų planai, parengti pagal naują aplinkos ministro tvarką.

2025-04-01 įsigaliojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos „Dėl Žemės naudojimo valstybinės priežiūros taisyklių patvirtinimo“ nauja redakcija. Šis poįstatyminis teisės aktas įveda reikšmingus pokyčius pereinant prie rizikos vertinimu grįstos sistemos:

• Įdiegiama trijų lygių rizikingumo vertinimo sistema (raudona, geltona, žalia) su nustatytomis proporcinėmis dalimis (80/15/5), kuri veiks elektroninėje sistemoje kaip objektyvus atrankos modelis.
• Praktiniai pokyčiai apima patikrinimų vykdymo lankstumą, numatant galimybę vienam ŽNVP pareigūnui vykdyti patikrinimą, kai tuo pačiu metu atliekamas statybos valstybinės priežiūros patikrinimas arba atliekant privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą. Nustatomas konkretus 20 darbo dienų terminas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimui atlikti
• Patikrinimo aktas siunčiamas tik tais atvejais, kai nustatomi pažeidimai, o kitais atvejais – tik jei tokio dokumento subjektas prašo raštu.
• Pakeistas patikrinimų tikslo apibrėžimas akcentuoja prevencinį pobūdį, t.y.  „išvengti galimos reikšmingos žalos ar realaus pavojaus grėsmės”

Nuo 2025-06-01:
Seimas priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektą ir Geležinkelių transporto kodekso pataisas, kurios aiškiau reglamentuoja žemės naudojimo galimybes ir ūkinę veiklą – sumažintos kai kurių inžinerinių tinklų (vandens, nuotekų, šilumos) apsaugos zonos, padidintos 110 kV ir aukštesnės įtampos požeminių kabelių linijų apsaugos zonos, įvestas draudimas vykdyti plynuosius miško kirtimus ant statesnių nei 15° šlaitų, nustatyta, kad kaimų neurbanizuotose teritorijose plėtra vandens telkinių apsaugos zonose bus galima tik iki 200 m nuo esamų kaimų, supaprastinta miškų įveisimo procedūra atsisakant privalomo poveikio aplinkai vertinimo, leista arčiau kaip 50 m nuo pakrantės statyti kempingus ir vandens sporto statinius, įteisinta galimybė lankytis valstybiniuose rezervatuose mokslo, mokymo ir pažintiniais tikslais.

Svarbu paminėti, kad visi įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2025-06-30, o visos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtos procedūros bus užbaigiamos vadovaujantis senąja tvarka.

• Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimai: valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras tampa akcine bendrove, kuri, siekdama didinti pieno rinkos skaidrumą, turės teisę rinkti ir viešinti informaciją apie vidutines žalio pieno pirkimo kainas pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją, išskiriant jas pagal pieno pristatymo būdą ir perkamo pieno kiekį.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) 2025 m. pranešė, jog  iš 1916 atliktų patikrinimų nustatyti net 1233 pažeidimai, iš kurių daugiau nei 1100 susiję su savavališku valstybinės žemės užėmimu, bendrai apimančiu virš 171 hektarų plotą. Dažniausi pažeidimai apima privačių sklypų plėtimą į valstybinę žemę, neteisėtą bendro naudojimo teritorijų užtvėrimą ir nelegalių statinių įrengimą. Už tokius pažeidimus fiziniams asmenims gresia baudos nuo 300 iki 1200 eurų, o juridiniams – iki 2400 eurų.

Mokymų metu bus analizuojami aktualiausi Žemės įstatymo pakeitimai, įskaitant naują valstybinės žemės sandorių kontrolės sistemą, žemės sklypų planų rengimo tvarką ir žemės konsolidacijos projektų reikalavimus. Dalyviai sužinos apie institucinius pokyčius, naujus reikalavimus žemės paėmimui visuomenės poreikiams bei išmoks taikyti naujas procedūrines taisykles. Bus aptariama naujausia teismų praktika, susijusi su žemės teisiniais santykiais.

Temos