Pagiriamasis žodis buhalteriui. Arūnas Dulkys

Straipsnio autorius: prof. dr. Arūnas Dulkys
Prieš daugiau nei penkis šimtus metų per vos septynias dienas Anglijoje buvo parašyta satyrinė knyga „Pagiriamasis žodis kvailybei“. Jos autorius – Erazmas Roterdamietis – siekė ne juokinti, o pažadinti kritinį skaitytojų mąstymą. Knyga tapo vienu populiariausių to laikmečio leidinių, o po autoriaus mirties atsidūrė draudžiamų sąraše. Kodėl?
Perfrazuojant patį Erazmą: karalių ausys nepakenčia tiesos, todėl valdovai vengia išminčių. Ir – taip, neretai vengia ir buhalterių.
Skaičiuojantis paukštis
Norėdamas kalbėti apie buhalterius, pradedu nuo gamtos – nuo mažo, bet prasmingo paukščio. Gamtininkai pasakoja apie pilkąją pečialindą – nedidelį paukštį, kurio ritminga giesmė primena pinigų skaičiavimo garsą. Lotyniškas pavadinimas Phylloscopus collybita – „lapų stebėtojas, pinigų keitėjas“ – byloja dar daugiau.
Šis paukštis nuolat ieško vabzdžių tarp lapų, tarsi tikrintų apskaitą. Evangelijose žodis collybita žymi pinigų keitėjus Jeruzalės šventykloje. Pečialinda, kruopščiai tikrindama aplinką ir ritmingai „skaičiuodama“, tarsi palaiko gamtos pulsą. Ne veltui gamtininkai ją vadina gamtos buhalteriu.
Buhalterio darbas – kaip pečialindos giesmė: nepastebimas, bet palaikantis gyvybę. Jis tyliai, kantriai stebi ir skaičiuoja, leidžia organizacijoms gyvuoti ir kvėpuoti ritmingai, patikimai.
Šį vaizdinį prisimenu iš savo patirties sveikatos apsaugos sistemoje. Kai tik imdavau kalbėti apie gydymo įstaigų darbo efektyvumą, apie būtinybę skaičiuoti, analizuoti ir pagrįsti sprendimus, viešumoje iš karto būdavau vadinamas „buhalteriu“. Iš pradžių – tarsi tai būtų priekaištas. Tačiau man tai visada skambėjo kaip komplimentas.
Žodis „buhalteris“ man reiškia tylų profesionalumą, atsakomybę ir pasitikėjimą. Buhalteriai, kaip ir pečialindos, palaiko mūsų bendrąjį ritmą. O atsakomybė dažnai būna tyli, todėl ir nematoma.
Jeigu norime tvarios valstybės – mums reikia ne mažiau, o daugiau buhalterių mąstymo.
Skaičiai, kurie pasakoja istorijas
Už ką šiandien norisi tarti pagiriamąjį žodį buhalteriui? Visų pirma – už tai, kad jis skaičiuoja ne tik pinigus, bet ir pasitikėjimą.
Skaičiuoti – tai rūpintis. Rūpintis ne tik rezultatu, bet ir tuo, kas slypi už rezultatų. Kiekvienas apskaitos įrašas – tai ženklas apie santykį, apie pasitikėjimą, kurį reikia išlaikyti. Kai skaičiavimas ignoruojamas, griūva ne tik biudžetai – griūva pasitikėjimas.
Šią pamoką supratau dar būdamas kasininku – tai buvo mano profesinės kelionės pradžia. Pirmieji žmonės, su kuriais dirbau, buvo buhalteriai. Tada dar naiviai bandžiau juos sužavėti pasakodamas apie kiekvieną banknotą: portretą, datas, ženklus. Tačiau jie mane sužavėjo labiau.
„Jei tavo rodomuose banknotuose liktų tik skaičiai, ką apie juos bepapasakotum?“ – paklausė vienas jų. Ir parodė man, kaip buhalteris, pažvelgęs į paprastą įmonės balansą, geba papasakoti visą organizacijos gyvenimą. Be portretų, be spalvų – tik iš skaičių. Iš jų jie matė riziką, klaidas, augimą, viltį.
Tai buvo mano pirmoji rimta pamoka: skaičiai nėra sausi. Skaičiai pasakoja istorijas.
Nuo sakralumo – prie sąžinės
Tai žinojo ir Renesanso menininkai. Quentino Massyso apie 1514 m. nutapytame paveiksle „Pinigų keitėjas ir jo žmona“ dar matome moterį, skaitančią maldaknygę. Tačiau jau po kelių dešimtmečių kito flamando – Marinuso van Reymerswaele – paveiksle maldaknygę pakeičia apskaitos knyga.
Sakralumas persikelia: iš maldos – į sąžiningą skaičiavimą. Apskaita tampa naujojo pasaulietinio sakralumo simboliu, nes skaičiavimas, kai jis grindžiamas atsakomybe, tampa etikos pamatu.
Tik ne visur šis pokytis vyko tuo pačiu greičiu. Istorinės aplinkybės, religijos, monarchijos, ideologijos lėmė, kad Vakarų Europoje buhalterija tapo strateginiu auditu, o Rytų šalyse ilgai buvo suprantama tik kaip techninė kontrolė.
Vakarų buhalteriai tapo strategais, patarėjais, partneriais. O Rytuose jie dar ilgai buvo matomi tik kaip duomenų fiksuotojai.
Šiandien šis požiūris vis dar pasitaiko. Viešajame sektoriuje buhalteriai neretai klaidingai laikomi „kontrolieriais“, o ne „strateginiais partneriais“. Bet tai keičiasi. Ir turi keistis.
Kalba, kuria rašoma atsakomybė
Apskaita – tai įsipareigojimo kalba. Ja rašoma ne tik finansinė, bet ir etinė organizacijos istorija. Joje svarbus kiekvienas skaičius, kiekviena pastaba, kiekviena prasmė. Buhalteris – tai tylus pasitikėjimo architektas.
Todėl šiandien tarti pagiriamąjį žodį buhalteriui reiškia tarti pagiriamąjį žodį atsakomybei, profesiniam orumui ir tyliai drąsai.
Buhalteris rašo istoriją
Kodėl kalbu apie raštą? Todėl, kad žmogaus kalbos raida prasidėjo ne nuo eilėraščių ir ne nuo įstatymų. Ji prasidėjo nuo apskaitos.
Prieš daugiau nei penkis tūkstančius metų senovės Mesopotamijoje pirmosios molio lentelės buvo skirtos ne poezijai, o sąrašams: kiek kviečių turime, kiek galvijų liko, kas ką skolingas.
Šumerų civilizacija pirmoji suprato tai, ką mes kartais pamirštame: be tvarkingos apskaitos nebūtų nei prekybos, nei miestų, nei valstybės. Raštas gimė iš skaičiavimo poreikio.
Nuo molinių lentelių iki debesijos technologijų – buhalteris rašo civilizacijos istoriją. Ir net mūsų kultūros genijai jautė šį ryšį.
Štai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio piešimo albumėlyje, šalia nuostabios Mergelės ženklo kompozicijos, matome labai paprastą, bet reikšmingą dalyką – dažų sąrašą. Didžiausias kūrybos magijos meistras nepamiršta apskaityti dažų.
Net ir aukščiausia kūryba remiasi paprastu buhalteriniu principu: žinoti, ką turi, ką naudoji, už ką esi atsakingas. Nuo molinių lentelių iki M. K. Čiurlionio eskizų – buhalteris ir kūrėjas jungia tą pačią prasmę: iš tvarkos gimsta laisvė.
Tačiau šis suvokimas ne visur plėtėsi vienodai. Vakaruose buhalteris tapo strateginiu patarėju, o Rytuose dažnai liko matomas tik kaip techninis revizorius. Šis skirtumas nėra tik semantinis.
Jis paaiškina, kodėl Rytų Europos šalyse valstybės audito institucijos dažnai vadinamos kontrolės institucijomis, o Vakarų Europoje jau prieš kelis šimtmečius buvo steigti Audito rūmai.
Vienur – revizija ir kontrolė. Kitur – patarimas, pasitikėjimas, strateginė įžvalga. Ši skirtis formavo ir šiandienos buhalterio profesijos įvaizdį. Ir, kaip netrukus pamatysime, ji turėjo įtakos net tam, kas dažniausiai tapdavo buhalteriais.
Buhalter(ė)is nėra ragana
Kaip šiandien vertinama profesija, kuri padėjo pamatus civilizacijai? Yra vienas nemalonus reiškinys – profesijų feminizacija dažnai lemia jų prestižo mažėjimą.
Buhalterio profesija – vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip lyties sudėtis paveikia darbo įvaizdį.
Sociologė Paula England, tyrinėjanti lyčių nelygybę darbo rinkoje, atlyginimų struktūrą ir šeimos sociologiją, 2016 m. kartu su kolegomis publikavo straipsnį „Occupational Feminization and Pay: Accounting for Women’s Progress in the Labor Market“ žurnale „Gender & Society“.
Tyrimas atskleidė, kad kai tam tikroje profesijoje daugėja moterų, vidutiniai atlyginimai dažnai sumažėja – ne dėl darbo pobūdžio pasikeitimo, o dėl visuomenėje įsigalėjusių lyčių stereotipų.
Kai keičiasi profesijos demografinė sudėtis, keičiasi ir jos ekonominė vertė. Tai rodo, kad atlyginimų nelygybė ir profesijų prestižas glaudžiai susiję su lyčių stereotipais.
Šie stereotipai turi gilias ir tamsias šaknis.
Rašytojos ir feministės Barbara Ehrenreich ir Deirdre English 1973 m. išleido knygą „Witches, Midwives, and Nurses: A History of Women Healers (Feminist Press)“, kurioje analizuoja, kaip moterys – gydytojos, pribuvėjos, žolininkės – per istoriją buvo sistemingai išstumtos iš medicinos srities.
Ypač tai paaštrėjo vyrams profesionalizuojant universitetinę mediciną. Moterys buvo persekiojamos kaip raganos ne dėl žalingų praktikų, o dėl grėsmės vyrų monopolijai.
Taigi Rytuose ir Vakaruose vystėsi dvi labai skirtingos profesijos sampratos. Tai ne tik geografinis, bet ir pasaulėžiūrų skirtumas.
Todėl šiandien ir matome tokią situaciją: Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Skandinavijoje aukšto lygio auditoriaus ar buhalterio pozicijose dirba daug vyrų. O Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir kitose Rytų šalyse vyrauja moterys.
Bet tai keičiasi. Ir turi keistis.
Nes tikrasis profesionalumas neturi lyties.
Atsakomybė neturi lyties.
JUMS GALI BŪTI AKTUALŪS ŠIE MOKYMAI:
- 2025-09-26 Nuotoliniai mokymai
- 2025-10-15 Kaunas
- 2025-10-16 Nuotoliniai mokymai
- 2025-10-16 Vilnius
- -5%Speciali -5% kaina!