Užsieniečių įdarbinimas: dažniausios klaidos, galimos pasekmės ir gerosios praktikos

Apie seminarą

Didėja darbdavių pažeidimų skaičius užsieniečių įdarbinimo srityje, todėl VDI kontrolė dar labiau sugriežtinama: trečiųjų šalių piliečiai su leidimu laikinai gyventi darbo pagrindu gali dirbti išimtinai pas tarpininkavusį darbdavį, atlikdami tik sutartą darbo funkciją. Bet koks darbdavio ar funkcijos keitimas reikalauja specialaus Migracijos departamento leidimo – priešingu atveju tai laikoma rimtu pažeidimu.

Taigi, svarbu atkreipti dėmesį, kad darbdavių atsakomybė apima:

1. Dokumentų, patvirtinančių užsieniečio teisę būti ir dirbti Lietuvoje, tikrinimą ir jų kopijų saugojimą visą darbo santykių laikotarpį
2. Dvikalbės darbo sutarties sudarymą (lietuvių kalba ir darbuotojui suprantama kalba)
3. Pranešimą „Sodrai” apie darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną
4. LDU formos (pranešimo apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius) pateikimą „Sodrai”
5. Rašytinį darbuotojo supažindinimą su darbo sąlygomis, darbo tvarka ir saugos reikalavimais dviem kalbomis
6. Visos darbo laiko normos (40 val. per savaitę) nustatymą užsieniečiui, turinčiam leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu
7. Teisingo darbo užmokesčio mokėjimą, kuris negali būti mažesnis nei darbo užmokestis, mokamas Lietuvos, ES ar ELPA piliečiams už tokį patį darbą
8. Užsieniečio darbo funkcijos ribojimą – tik tokios, dėl kurios buvo sutarta leidimo išdavimo metu
9. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų prevenciją ir užtikrinimą, kad užsienietis dirba tik pas tą darbdavį, kuris tarpininkavo išduodant leidimą.

Migracijos departamentas vykdo intensyvius įmonių patikrinimus siekdamas nustatyti realiai vykdomą veiklą, o net menkiausios dokumentų klaidos gali užtraukti atsakomybę įmonėms ir vadovams dėl nelegalaus užsieniečių darbo. Tuo pačiu metu Migracijos departamentas masiškai naikina leidimus laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiams, kuriems suteikiamos nemokamos atostogos – tai jau formuoja naują teismų praktiką, o kontroliuojančių institucijų požiūris keičiasi griežtesnių reikalavimų taikymo kryptimi, ypač dėl užsienietį įdarbinusio darbdavio keitimo procedūrų. Be to, pažeidimams nustatyti Migracijos departamentas kartu su VDI integruoja savo informacinių sistemų duomenis su Sodros duomenimis apie įdarbintus užsieniečius ir jiems mokamą darbo užmokestį, kas leidžia efektyviau kontroliuoti situaciją darbo rinkoje ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi.

• Vyriausybė teikia Seimui 10 įstatymų pakeitimų projektų paketą:  2026 m. ketinama supaprastinti kvalifikacijos reikalavimus (užteks vienos sąlygos iš dviejų), išplėsti užsieniečių grupes, kurioms bus netaikoma kvota, sutrumpinti procedūrų terminus dėstytojams ir tyrėjams. Nepaisant žadamų palengvinimų, darbdavių atsakomybė už pažeidimus bus toliau griežtinama: darbdaviai, du kartus per metus pažeidę užsieniečių įdarbinimo tvarką (vietoj dabar galiojančio vieno pažeidimo), gali netekti teisės vienerius metus įdarbinti užsieniečius, kartu intensyvinant Migracijos departamento ir VDI patikrinimus bei kontrolę darbdavių veiklos.

Seminaro metu aptarsime aktualiausius teisės aktų pakeitimus:

• 2025-06-05 dieną įsigaliojo Atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo pakeitimas keičiantis prašymų pateikimo tvarką iš tradicinių metodų į centralizuotą skaitmeninę platformą.
• Nuo 2025-01-01 įsigaliojo Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl užsieniečių įdarbinimo kvotos 2025 metams.
• užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, kurių tikslas pritraukti aukštos kvalifikacijos užsieniečius ir užsienio investuotojus, kurie perkeltų ir savo aukštos kvalifikacijos darbuotojus.
• Užimtumo įstatymo pakeitimus, numatančius griežtesnes baudas už nelegalų ir nedeklaruotą darbą, informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvą užsieniečius tvarkos pažeidimus, įtvirtintos paskatos subjektams, leidusiems dirbti nelegaliai, deklaruoti darbo santykius ir sumokėti mokesčius. Taip pat VDI svetainėje bus viešinami darbdaviai, nelegaliai įdarbinę darbuotojus.
• Įsakymo Nr. 1V-70 pakeitimą „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo siekiama užtikrinti efektyvią imigracijos srautų kontrolę.
• Vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. 1V-675,  numatantį jog užsieniečiai gali kreiptis dėl leidimo pakeitimo likus vos 1 darbo dienai iki esamo leidimo galiojimo pabaigos (vietoj ankstesnių 2 mėnesių), taip pat praplėstas išankstinio prašymo pateikimo terminas iki 6 mėnesių (vietoj 4 mėnesių), o JK piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems taikomas Brexit susitarimas, šie terminai iš viso netaikomi.
• Darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo teisę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pripažinimo mažareikšmiais tvarkos aprašas. Apraše nustatoma išimtis darbdaviams, leidžianti pavėluotus pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius traktuoti kaip mažareikšmius pažeidimus dviem atvejais: kai pranešimai pateikiami iki Valstybės darbo inspekcijos (VDI) patikrinimo pradžios arba netrukus po VDI rekomendacijos gavimo, bei kai darbdavys savarankiškai pastebi ir ištaiso pažeidimą (įskaitant trečiosios šalies piliečio įdarbinimą be leidimo) dar prieš VDI patikrinimą, tokiu būdu sudarant galimybę išvengti griežtesnių sankcijų už savanorišką klaidų taisymą.
•  Įsakymo dėl kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimas, kuriuo reglamentuojama kvotos dydžio užsieniečiams, norintiems dirbti Lietuvoje, nustatymo tvarka.
• Įsakymo „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2024 metams patvirtinimo“ naują redakciją.
• Įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties ir Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurie pristatomi kaip atsakas kontroliuojančių institucijų nustatytam užsieniečius įdarbinančių darbdavių piktnaudžiavimui, siekiant pašalinti menkiausius tai leidžiančių įstatymų netikslumus. pakeitimai žymiai sugriežtina užsieniečių įdarbinimo tvarką, nustatydami, kad dirbti galės tik leidimą laikinai gyventi turintys užsieniečiai (panaikinant galimybę dirbti su kitų šalių vizomis), apribojant darbo vietų skaičių iki 4 darbdavių, įvedant 6 mėnesių laukimo periodą prieš keičiant darbdavį, bei stiprinant darbdavių atsakomybę – jiems teks pateikti detalesnius duomenis apie užsieniečio kvalifikaciją, laikytis griežtesnių reikalavimų, o pažeidus įsipareigojimus dėl darbo užmokesčio ar neatitikus sąlygų, bus taikomas 6 mėnesių draudimas įdarbinti užsieniečius, kartu su nauju kvotos skaičiavimo mechanizmu
• Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pakeitimą, kuriuo atsirado galimybė sustabdyti Lietuvai nedraugiškų piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimą Lietuvos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą tarpininkauja URM, taip pat naikinti išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu jį turintis asmuo viešai pritarė agresijos nusikaltimui ar tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą informaciją, prieštaraujančią visuomenės ar valstybės interesams.
• UŽT atnaujino darbdavių pildomus prašymus dėl išmokos skyrimo už iš užsienio pritrauktus darbuotojus.

Seminaro metu analizuosime naujausius įsigaliojusius teisės aktų pakeitimus, kurie keičia užsieniečių įdarbinimo procesą, kartu apžvelgsime ir naujausią teismų praktiką, kurioje buvo suformuoti nauji precedentai dėl leidimų gyventi panaikinimo, kai užsieniečiai darbuotojai naudojasi teise į nemokamas atostogas. Kaip dažnai darbuotojas gali naudotis teise į nemokamas atostogas, kad išsaugotų leidimą gyventi Lietuvoje?