Apie seminarą

Naujausio „Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvai skirti 63 balai iš 100 galimų ir 32 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 12 vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Atkreptinas dėmesys, jog  Nacionalinėje darbotvarkėje korupcijos prevencijos klausimais 2022–2033 metais yra nurodomas siekis 2033 m. Lietuvai KSI vertinime turėti 74 balus. Toks tikslas reikalauja nuoseklaus institucijų pasiruošimo.

Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2024 m. antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01- dėl valstybės ir savivaldybių bendrovių paramos teikimo, atlikus 22 valstybės ir savivaldybių bendrovių paramos teikimo vertinimą nustatyti antikorupciniai pažeidimai. Fiksuota atvejų, kai Valstybės įmonės skyrė paramą, nors valstybės įmonės paramos teikti negali, o 8 savivaldybių bendrovės teikė paramą po nuostolingų metų. Keturios bendrovės teikė paramą neturėdamos patvirtintų paramos valdymo taisyklių, daugumos bendrovių trūksta objektyvių paraiškų vertinimo kriterijų, sprendimai dažnai priimami vienasmeniškai be pagrindimo, o paramos panaudojimo kontrolė nepakankama. STT nustatė, kad bendrovės neskelbia informacijos apie atmestas paraiškas, nenustatyta aiškių paraiškų teikimo terminų ir trūksta skaidrumo užtikrinimo mechanizmų.

Nuo 2025-05-15 Lietuvoje dar labiau sustiprinta antikorupcinė teisinė bazė, įsigaliojo tarptautinių sankcijų nacionalinio reguliavimo pakeitimai, kurie keičia Tarptautinių sankcijų įstatymą (Nr. IX-2160), Baudžiamąjį kodeksą, Pranešėjų apsaugos įstatymą ir kitus teisės aktus. Šie pakeitimai perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1226 dėl sankcijų pažeidimų kriminalizavimo nuostatas.

• Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimai įveda naujus apibrėžimus – „lėšų įšaldymas” ir „ekonominių išteklių įšaldymas” – bei išsamų 13¹ straipsnį, nustatantį 10 konkrečių pažeidimo kategorijų. Pažeidimais laikoma: sankcionuotiems subjektams lėšų suteikimas, turto neįšaldymas, draudžiamų sandorių sudarymas, finansinių paslaugų teikimas, melagingos informacijos pateikimas ir nepranešimas apie sankcionuotų subjektų turtą.
• Baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnis nustato atsakomybę iki 5 metų laisvės atėmimo už sankcijų pažeidimus, kai padaryta didelė žala, arba už draudžiamų asmenų patekimo į šalį sudarymą. Nusikalstamais pripažįstami ir neatsargūs pažeidimai, o juridiniai asmenys taip pat atsako už šias veikas.
• Pranešėjų apsaugos įstatymas (Nr. XIII-804) papildomas sankcijų pažeidimų kategorija, suteikiant apsaugą asmenims, pranešantiems apie tokius pažeidimus. Kriminalinės žvalgybos įstatymas (Nr. XI-2234) įtraukia sankcijų pažeidimus į sunkių nusikaltimų sąrašą, išplėsdamas specialiųjų tarnybų kompetenciją.

2025 m. liepos 1 d. įsigalioja Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai (Nr. XV-214), didinantys baudas už geodezijos ir statybos pažeidimus. Numatytas pereinamasis laikotarpis – iki birželio 30 d. pradėti tyrimai baigiami sena tvarka. Praktinis poveikis: organizacijos turi stiprinti vidaus kontrolės sistemas, diegti partnerių tikrinimo procedūras ir užtikrinti atitiktį naujiems reikalavimams, nes sankcijų pažeidimai dabar traktuojami kaip sunkūs ekonominiai nusikaltimai.

Kaip atpažinti korupciją? Kaip kurti antikorupcinę aplinką įstaigoje, organizacijoje? Kaip elgtis susidūrus su korupcija? Kokios korupcijos prevencijos praktikos demonstruoja didžiausią efektyvumą?

Šie aktualūs klausimai nagrinėjami remiantis Korupcijos prevencijos įstatymu ir susijusiais teisės aktais. Seminaro metu aptariami svarbiausi įstatymo aspektai:

• Viešojo sektoriaus subjektų atsakomybė korupcijos prevencijos srityje, įskaitant už atsparumą korupcijai atsakingų subjektų teises, pareigas ir veiklos garantijas. Dalyviai sužinos, kaip praktiškai įgyvendinti šias nuostatas savo organizacijose.
• Viešojo sektoriaus įstaigų atsparumo korupcijai lygio matavimo metodika ir jos taikymas. Bus aptariama, kaip vertinti rizikas ir įgyvendinti prevencines priemones.
• Privataus sektoriaus vaidmuo kuriant korupcijai atsparią aplinką, įskaitant praktines rekomendacijas verslui dėl antikorupcinių priemonių diegimo.

Seminaro metu taip pat nagrinėjami svarbūs teisės aktai: korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo rekomendacijos, teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklės bei korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarka. Dalyviai sužinos, kaip praktiškai taikyti šiuos dokumentus savo darbe.

Korupcijos prevencijos teisinė aplinka reguliariai stiprinama.  Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, priimti STT direktoriaus 2025 m. sausio 8 d. įsakymo  „Dėl atlyginimo asmenims, suteikusiems Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai vertingą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas” pakeitimai:

•  įtraukiamos nuostatos dėl užsienio pareigūnų papirkinėjimo atvejų: už tokią informaciją numatomas atlyginimas iki 750 BSI.
• patikslinama, kad išmoka negali būti skiriama asmenims, turintiems įtariamojo ar kaltinamojo statusą, apklausiamiems kaip liudytojai pagal BPK 82 str. 3 d., ar teismo pripažintiems kaltais dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos (išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 str. arba 227 str. 6 d.)

2024 metais pagal gautus pranešimus STT pradėjo 72 ikiteismininius tyrimus dėl galimos korupcijos. Už vertingą informaciją 23 asmenims buvo išmokėta daugiau nei 22 tūkst. eurų paskatinamųjų išmokų. Daugiausia pranešimų gauta dėl galimos korupcijos valstybės valdymo, regioninės politikos, viešojo administravimo, teisingumo, aplinkos, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse.

Seminaras skirtas valstybės ir savivaldybės įstaigų, viešojo sektoriaus organizacijų bei verslo įmonių vadovams, personalo specialistams, už korupcijos prevenciją atsakingiems darbuotojams, siekiantiems diegti geriausias korupcijos prevencijos praktikas ir įgyvendinimo būdus, užtikrinti naudojamų korupcijos prevencijos priemonių atitiktį teisės aktams ir tarptautiniams standartams.