Apie seminarą

„Įrodinėja tas, kas teigia“ – bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo, įtvirtinto Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, esmė. Šis principas yra puikiai žinomas kiekvienam teisės profesionalui, dalyvaujančiam teisiniuose ginčuose. Nepaisant to, teismai procesiniuose sprendimuose vis tik neretai nurodo, kad proceso šalis neįrodė tam tikrų aplinkybių, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui vis dar tenka aiškinti teisę ir formuoti teisės aiškinimo bei taikymo taisykles, susijusias su įrodinėjimu.

Todėl įrodinėjimas civiliniame procese ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės – tai viena iš pagrindinių teisės sričių, kurios supratimas ir taikymas turi tiesioginę įtaką teisminio ginčo baigčiai. Ši tema ypač svarbi todėl, kad klaidos įrodinėjimo procese gali turėti rimtų pasekmių: netinkamai pasirinktas įrodinėjimo objektas ar neišnaudotas visos įrodinėjimo priemonės gali lemti bylos pralaimėjimą.

Šie mokymai skirti plačiam klausytojų ratui – tiek teisininkams, tiek verslo atstovams, kuriems tenka susidurti su civiliniais ginčais ar sutarčių klausimais. Mokymai bus naudingi: advokatams, advokatų padėjėjams, teisėjams, teisėjų padėjėjams, įmonių teisininkams ir teisininkams, dirbantiems civilinėse bylose ir norintiems giliai suprasti įrodymų taikymo principus, įrodinėjimo naštos paskirstymą bei išmanyti aktualią teismų praktiką.

Mokymų metu bus išsamiai nagrinėjami šie aspektai:

1. Įrodymų rūšys: Kokios yra pagrindinės įrodymų rūšys civiliniame procese? Kuo skiriasi materialūs ir nematerialūs įrodymai, liudytojų parodymai, ekspertų išvados, dokumentai, elektroniniai įrodymai ir kitos rūšys? Kaip efektyviai naudoti įvairius įrodymų tipus?
2. Įrodinėjimo taisyklės: Kokiomis taisyklėmis remiasi įrodymų pateikimas ir vertinimas civiliniame procese? Kaip teismai vertina įrodymus, siekdami nustatyti bylos aplinkybes? Kokie yra pagrindiniai principai, pvz., įrodymų priimtinumas, įrodymų vertinimo laisvė ir kiti svarbūs aspektai?
3. Įrodinėjimo naštos paskirstymas: Kas turi pareigą pateikti tam tikrus įrodymus, o kas gali remtis prezumpcijomis ar jau egzistuojančiais įrodymais? Kokią įtaką įrodinėjimo naštos paskirstymas turi bylos eigos efektyvumui ir galutiniam sprendimui?
4. Aktuali teismų praktika: Analizuosime įvairią teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, suformuotų precedentų ir sprendimų, kurie išryškina sudėtingas problemas bei praktinius klausimus įrodinėjimo procese. Kaip teisės aktų ir teismų praktikos kaitos turi įtakos įrodinėjimo strategijoms ir jų taikymui praktikoje?

Mokymuose dalyviai turės galimybę susipažinti su konkrečiais praktiniais pavyzdžiais ir teismų sprendimais, kurie atskleis įrodymų vertinimo subtilybes, bei galės diskutuoti apie dažniausias problemas ir klaidas, susijusias su įrodinėjimo procesu.