Progresiniai mokesčiai – nauja GPM era nuo 2026-ųjų. Ne vienas gyventojas pajus didesnę apmokestinimo naštą 

Straipsnio autorė: Auditorė Jurgita Navikienė

Lietuvos mokesčių sistema vėl keičiasi – nuo 2026 m. įsigalioja esminiai gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai. Šie pokyčiai atneša progresinių tarifų sistemą ir suvienodintą įvairių pajamų apmokestinimą, siekiant teisingiau paskirstyti naštą. Buhalteriai ir įmonių vadovai turi tam pasiruošti jau dabar. Siūlytina informuoti darbuotojus, pakonsultuojant kaip keisis kiekvieno jų asmeninių finansų struktūra – kiek liks realių pajamų, sumokėjus didesnius mokesčius. Kaip atrodys naujoji GPM tvarka, kokių veiksmų reikės imtis ir kokią įtaką tai turės finansiniams sprendimams?  

Trijų pakopų GPM sistema: 20 %, 25 % ir 32 % 

Nuo 2026 m. visų gyventojų pajamoms bus taikoma progresinė trijų pakopų GPM sistema. Tai reiškia, kad nebeliks vienodo tarifo visoms pajamoms – mokestis priklausys nuo metinių pajamų dydžio. Pagrindiniai tarifai nustatyti 20 %, 25 % ir 32 % dydžio. 20 % GPM tarifas galios daugumai gyventojų, kurių metinės pajamos neviršys ~83 tūkst. € (tai atitinka apie 6,9 tūkst. € per mėnesį). Pajamoms, kurios viršys ~83 tūkst. €, bet neperžengs ~138 tūkst. € per metus (apie 11,5 tūkst. € per mėnesį), bus taikomas 25 % tarifas, o visoms pajamoms virš ~138 tūkst. € per metus – 32 % GPM. Šitaip didesnes pajamas gaunantys asmenys mokės didesnę mokesčio dalį, o mažesnes pajamas turintiems tarifas išliks mažesnis. Valdžios teigimu, tai leis labiau sumažinti pajamų nelygybę ir užtikrinti, kad aukštesnių pajamų gavėjai prisidėtų sąžiningiau. Tačiau numatyta ir išimčių, kurios nebūtinai palies didžiausias pajamas gaunančius asmenis. Viena tokių išimčių – dividendai. Jiems nebus taikomas progresinis apmokestinimas ir galios dabartinis 15 procentų tarifas. 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie progresiniai tarifai bus vienodai taikomi įvairių rūšių pajamoms – nebebus skirtingų tarifų darbo užmokesčiui ar, pavyzdžiui, individualios veiklos pajamoms. Kitaip tariant, nuo 2026 m. darbo santykių pajamos ir individualios veiklos pajamos apmokestinamos pagal tą pačią progresinę skalę. Tai žymi reikšmingą posūkį Lietuvos mokesčių sistemoje, kur anksčiau skirtingoms pajamų rūšims galiojo atskiros taisyklės. Dabar sistema tampa vientisesnė ir aiškesnė – bent jau iš pirmo žvilgsnio. Tik ar galima dėti lygybės ženklą tarp individualios veiklos vykdytojų ir darbo santykius turinčių asmenų? 

Visų pajamų sumavimas ir išimtys 

Vienas didžiausių pasikeitimų – metinių pajamų sumavimas. Skaičiuojant, į kurią GPM tarifų pakopą patenka gyventojas, bus sumuojamos beveik visos jo pajamos: darbo užmokestis, individualios veiklos pajamos, honorarai, turto nuomos pajamos, palūkanos už indėlius ar paskolas ir kt. Visi šie pajamų šaltiniai kartu sudarys metinę apmokestinamąją pajamų sumą, nuo kurios ir priklausys, kokie progresiniai tarifai bus taikomi. Pavyzdžiui, jei asmuo turi ir samdomą darbą, ir vykdo individualią veiklą ar nuomoja būstą, visos šios skirtingos pajamos bus sudėtos drauge, nustatant galutinę mokesčio dalį. Naujoji tvarka eliminuoja galimybę atskiroms pajamų rūšims „pasislėpti“ už žemesnio tarifo – nuo šiol viskas matuojama bendra suma. 

Vis dėlto, yra svarbių išimčių, į kurias būtina atkreipti dėmesį. Ne visos pajamos bus „metamos į vieną katilą“. Tam tikros pajamų rūšys ir toliau bus apmokestinamos atskirai taikant senąjį 15 % tarifą ir nebus įtraukiamos į bendrą metinę pajamų sumą. Kokios tai pajamos? Pirmiausia – dividendai. Už dividendus ir toliau bus mokamas 15 % GPM, nepaisant bendro kitų pajamų dydžio. Taip pat įvairios investicinės pajamos, jei tenkinamos tam tikros sąlygos: pavyzdžiui, akcijų pardavimo pajamos, jei akcijos išlaikytos ilgiau nei 5 metus (ar darbuotojų akcijos – ilgiau nei 3 metus), bei per vadinamąją investicinę sąskaitą gautas pelnas – visos jos lieka su 15 % tarifu. Gyvybės draudimo išmokos ir pensijų kaupimo išmokos – dar viena kategorija, kuriai taikomas 15 % GPM ir kurios nebus sumuojamos su kitomis pajamomis nustatant progresinį tarifą. Be to, žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamos turės atskirą tvarką – ūkininkams nustatyti du tarifai (15 % ir 20 %), ir jiems 25 % bei 32 % tarifai apskritai nebus taikomi. Taigi, nors sistema deklaruojama kaip vienoda visoms pajamoms, realybėje išliks nemažai pajamų rūšių, kurios bus apmokestinamos senąja tvarka. Buhalteriams svarbu žinoti šias išimtis, nes jos lems, kokias pajamas reikės įtraukti skaičiuojant darbuotojų mokesčius, o kokios liks atskiroje deklaracijoje. Tai aktualu ir planuojant kokius sandorius įvykdyti dar 2025 metais, kol netaikomas toks reikšmingai pasikeitęs progresinis apmokestinimas, o kas nesikeis net ir 2026-aisiais. 

NPD pokyčiai: mažiau taikymo aukštesnėms pajamoms 

Progresinė mokesčių sistema keičiama kompleksiškai, todėl kartu koreguojamas ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Nuo 2026 m. nuspręsta nebetaikyti NPD „likučių“ didesnėms algoms – t. y. atsisakyta iki šiol egzistavusio menko NPD pritaikymo aukštesniems atlyginimams. NPD bus taikomas tik tiems darbuotojams, kurių mėnesio darbo užmokestis neviršija maždaug 2562 € (bruto).  

Trumpai tariant, NPD pakeitimai sustiprina progresyvumą: mažiau uždirbantieji jaus lengvinantį NPD poveikį, o uždirbantys daugiau – jo nebepajus. Buhalteriams reikės atnaujinti darbo užmokesčio skaičiavimo formules, kad jos teisingai taikytų naują NPD skaičiavimą ir laiku nustotų taikyti NPD virš nustatytos ribos. 

350 € riba sveikatos draudimui – naujas motyvacijos įrankis? 

Dar vienas svarbus pakeitimas – darbdavio darbuotojo naudai mokamo sveikatos draudimo lengvata ribojama 350 € per metus. Šiuo metu nemažai įmonių darbuotojams siūlo papildomą sveikatos draudimą kaip motyvacinę priemonę. Iki šiol visa darbdavio apmokėta draudimo suma galėjo būti neapmokestinama GPM (jei atitiko tam tikrus kriterijus), tačiau nuo 2026 m. tik įmoka iki 350 € per metus bus laikoma neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. Tai reiškia, kad jeigu įmonė darbuotojui per metus nupirks sveikatos draudimo polisą, tarkime, už 500 €, tuomet 350 € iš šios sumos nebus apmokestinta (darbuotojas šią naudą gaus „į rankas“ nemokėdamas mokesčių), o likę 150 € virš šios ribos bus prilyginti jo darbo užmokesčiui ir apmokestinti įprastai. Žinoma, darbdavys, kaip ir iki šiol, galės visą sumą traktuoti kaip sąnaudas ir taip sumažinti apmokestinamąjį pelną – šiuo požiūriu įmonėms niekas nesikeičia. 

Vadovams šis pokytis siunčia dvi žinutes. Viena vertus, papildomas sveikatos draudimas išlieka patrauklia nepiniginės naudos forma, tačiau reikės atkreipti dėmesį į jo kainą – brangesni paketai darbuotojui nebebus tokie naudingi, nes teks sumokėti dalį mokesčių. Kita vertus, 350 € riba gali tapti orientyru, planuojant darbuotojų naudų krepšelį. Įmonės galės apsvarstyti, ar nevertėtų pasiūlyti sveikatos draudimo iki nustatytos ribos, išnaudojant visą galimą lengvatą. Tai – konkreti suma, apie kurią verta kalbėti tiek su personalo skyriumi, planuojant naudų biudžetus, tiek su pačiais darbuotojais, aiškinant jiems siūlomų naudų vertę. 

Buhalteriams: praktinės užduotys ruošiantis pokyčiams 

Buhalteriams naujieji GPM pokyčiai reiškia daug techninio darbo ir budrumo. Pirmiausia, teks atnaujinti atlyginimų skaičiavimo sistemas ir programinę įrangą, kad jos palaikytų naujus tarifus, NPD formulę bei atskirtų apmokestinamąsias pajamas pagal naujas taisykles, jeigu darbuotojas sumanytų paprašyti didesniu tarifu apmokestinti jo gaunamą darbo užmokestį. Darbo užmokesčio apskaitos programos turi būti parengtos skaičiuoti 20 %, 25 %, 32 % GPM tarifus, atsižvelgiant į darbuotojo kaupiamą metinę pajamų sumą. Įmonėms, kurios naudoja pasenusias sistemas ar net skaičiuoja „rankiniu būdu“, šis perėjimas bus kritinis – didesnė rizika suklysti.  

Kitas uždavinys – darbuotojų informavimas. Nors formaliai mokesčius apskaičiuoja darbdavys, darbuotojams labai svarbu žinoti, kaip keisis jų „į rankas“ gaunama suma nuo 2026-ųjų. Buhalteriai kartu su personalo padaliniais turėtų paruošti aiškias gaires ar net vidinius seminarus: paaiškinti, kas yra progresinis tarifas, kodėl vieni darbuotojai mokės daugiau GPM nei kiti, kaip pasikeis taikomas NPD. Ypač atidžiai reikėtų informuoti tuos darbuotojus, kuriems dėl didesnio atlyginimo nebeliks NPD lengvatos, nes jie gali pastebėti sumažėjusį atlyginimą „ant popieriaus“ procentaliai likus tam pačiam. Taip pat darbuotojai, turintys individualios veiklos ar kitų pajamų šaltinių, turėtų žinoti, kad dabar viską teks susumuoti – vadinasi, metų gale per metinę pajamų deklaraciją gali tekti primokėti GPM, jeigu, pavyzdžiui, darbo vietoje nuo algos buvo atskaičiuota tik 20 %, o bendra metinė suma juos perkelia į 25 % tarifą. Buhalterio pareiga – iš anksto perspėti apie tokius atvejus ir galbūt patarti pasitaupyti galimiems mokesčiams susimokėti. 

Nepamirškime ir mokesčių planavimo. Buhalteriai, kaip finansų ekspertai, turėtų padėti įmonės vadovybei iš anksto modeliuoti scenarijus, kaip progresinis GPM atsilieps darbo sąnaudoms ir darbuotojų motyvacijai. 2025 m. yra paskutiniai metai su senąja sistema, tad gali būti pravartu pasvarstyti: ar nereikėtų tam tikrų išmokų paankstinti ar atidėti? Pavyzdžiui, jei numatytos didelės premijos vadovams ar kitiems darbuotojams, galbūt palankiau jas išmokėti dar 2025-aisiais su 20 % tarifu, nei 2026 m., kai dalis sumos galėtų būti apmokestinta 25 % ar 32 %. Žinoma, tokie sprendimai reikalauja strateginio požiūrio ir turi būti gerai apskaičiuoti – čia vėlgi pasitarnauja buhalterio kompetencija. 

Vadovams: biudžetai, premijos ir motyvacinės priemonės 

Įmonių vadovai taip pat turi persvarstyti savo strategijas atsižvelgiant į naują GPM sistemą. Biudžetavimas 2026 metams turėtų įvertinti galimus pokyčius darbo užmokesčio sąnaudose. Nors patys GPM tarifai yra darbuotojų mokestis, realybėje darbovietės gali susidurti su netiesioginėmis pasekmėmis. Pavyzdžiui, kai kurių aukštesnės grandies specialistų ar vadovų „į rankas“ atlyginimai gali šiek tiek sumažėti dėl didesnio mokesčio, tad jie gali tikėtis derybų dėl didesnio bruto atlyginimo, kad būtų kompensuotas skirtumas. Vadovai turėtų būti pasirengę tokiems pokalbiams ir apsispręsti, ar įmonė sieks išlaikyti darbuotojų neto atlyginimą nepakitusį (padidinant bruto atlygį), ar laikysis pozicijos, kad mokesčių didėjimas yra bendros sistemos dalis, tenkanti darbuotojui. Proaktyvus komunikavimas šiuo klausimu gali padėti išvengti nepasitenkinimo – geriau iš anksto paaiškinti, kas ir kodėl keičiasi, ir galbūt pasiūlyti alternatyvių naudų. 

Premijų planavimas – dar viena sritis, kur vadovams teks pasukti galvą. Jei įmonė įprastai moka metines premijas ar dividendus vadovams, verta įvertinti mokestines pasekmes. Nuo 2026 m. didesnės vienkartinės išmokos gali „užkelti“ žmogų į aukštesnį GPM laiptelį, tuo padidindamos mokesčio naštą. Galbūt vertėtų vietoje vienos didelės premijos mokėti kelias mažesnes skirtingais metais, kad kiekvienais metais pajamos liktų žemesniame tarife. Arba svarstyti premijas keisti nepiniginėmis formomis – pavyzdžiui, suteikti papildomas atostogų dienas, lanksčias darbo valandas ar kitus motyvacinius priedus, kurie nėra apmokestinami kaip pajamos. Nepiniginės motyvacinės priemonės taps dar aktualesnės: kai piniginės išmokos apmokestinamos griežčiau, darbuotojų lojalumą skatinti bus galima siūlant tai, kas tiesiogiai nematoma algalapyje. Sveikatos draudimas (iki 350 € ribos) yra vienas akivaizdus pavyzdys, tačiau ne vienintelis. Darbdaviai galėtų investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, kursus, konferencijas – tai nauda darbuotojui, už kurią mokesčių mokėti nereikia, bet ji didina pasitenkinimą ir kompetenciją. Taip pat populiarumo gali įgyti darbuotojų akcijų opcionai – pagal galiojančias lengvatas, darbuotojui suteikus akcijų opcioną ir išlaikius jį bent 3 metus, vėliau gauta finansinė nauda pardavus akcijas apmokestinama tik 15 % GPM. Toks ilgalaikis skatinimo būdas gali būti patrauklus aukštesnio lygio vadovams ar specialistams, kuriuos įmonė siekia stipriai motyvuoti ilgam laikotarpiui. 

Apibendrinant, vadovams patartina peržiūrėti visą kompensacijų paketą: nuo bazinių algų iki bonusų ir papildomų naudų. Nauji mokesčių tarifai – tai galimybė iš naujo įvertinti, kas labiausiai motyvuoja komandą ir kaip tą pasiekti optimaliausiu būdu, sumokant protingus mokesčius. 

Išvada: pasiruoškite pokyčiams jau šiandien 

Naujieji GPM pakeitimai – tai iššūkis, bet kartu ir galimybė. Jie skatina organizacijas peržvelgti savo finansų valdymo praktikas, kompensacijų strategijas ir techninius pajėgumus. Buhalteriams tai reiškia daugiau atsakomybės, bet taip pat progą pademonstruoti savo profesionalumą sklandžiai perkeliant įmonę į naują tvarką. Vadovams – postūmis būti kūrybiškiems motyvuojant komandą, nes piniginis skatinimas tampa brangesnis, tad verta atrasti kitų būdų parodyti darbuotojams dėmesį. 

Kuo anksčiau imsitės veiksmų, tuo lengvesnis bus perėjimas. Sudarykite planą, pasitarkite su specialistais, investuokite į sistemas ir žmonių mokymus. 2026-ieji atneš pokyčius, tačiau gerai pasirengus jie netaps neįveikiamu labirintu. Priešingai – jūsų įmonė gali juos pasitikti ramiai, užtikrintai ir net pasinaudoti proga sustiprinti finansų valdymą. Pradėkite ruoštis šiandien – taip rytojaus pokyčiai ne tik nebaugins, bet ir taps jūsų sėkmės dalimi.