Neteisėtas užsieniečių įdarbinimas, kada gali grėsti atsakomybė?

 

Rinktis seminarus
 

Faktinės bylos aplinkybės

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės nutarimu darbdavio atstovui už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas bendrovės direktorius, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leisdamas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Moldovos Respublikos piliečiui, kuris buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. buvo įdarbintas ir dirbo neįgijęs leidimo dirbti, kai tokią prievolę nustatė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 571 straipsnio 6 dalis, 64 straipsnio 1 punktas, nes tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojo profesijos nustatyta kvota, pagal kurią Darbuotojas buvo įdarbintas ir dirbo, buvo išnaudota.

Teismo išaiškinimai

Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje galiojantis darbuotojų laisvo judėjimo principas suteikia darbuotojams teisę laisvai pasirinkti Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje įsidarbinti. Tačiau darbuotojų laisvo judėjimo principas galioja tik tam tikrų asmenų grupėms. Kiti darbuotojai, pavyzdžiui, trečiųjų šalių piliečiai, šio principo suteikiamomis teisėmis naudotis negali. Tokiu būdu asmenims, nesinaudojantiems darbuotojų laisvo judėjimo principo suteikiamomis teisėmis, gali būti nustatomi kiti (papildomi) ir (ar) griežtesni reikalavimai įsidarbinant Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Tokią tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu patvirtintas Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas. Taigi šiuo atveju nelegalaus darbo faktą atskleidžia tokie požymiai:

    užsienietis pradėjo realiai dirbti;

  • darbdavio ir nelegalaus darbuotojo darbo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas), dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos;
  • užsienietis dirba, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai);
  • nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Pagal DK 34 straipsnio 4 dalį darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė,

darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus. Taigi darbo sutartyje šalys susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas; darbovietė gali būti apibrėžiama įvairiai, priklausomai nuo darbuotojo atliekamos darbo funkcijos pobūdžio ar darbdavio struktūros. Darbovietė gali būti apibrėžiama ir kaip pats darbdavys (tokiu atveju suprantama, kad darbuotojo darbovietė yra darbdavio pagrindinė buveinė ar biuras).

Iš darbo sutarties tarp darbdavio, esančios Lietuvos Respublikoje, atstovaujamos direktoriaus (asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn), ir darbuotojo Moldovos Respublikos piliečio matyti, kad darbuotojas priimamas dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Šios darbo sutarties 1.1 punkte nurodyta darbovietė – bendrovė, be to, expressis verbis (aiškiais žodžiais) pažymėta, kad darbuotojo darbo vieta nenuolatinė, darbas keliose Lietuvos ir užsienio šalių vietovėse, nurodymai gaunami iš Bendrovės. Taigi darbuotojo darbovietė – bendrovė, darbo funkcijos pagal darbo sutartį atliekamos ir Lietuvos, ir užsienio šalių neapibrėžtose vietovėse.
Nelegalus darbas šioje administracinio nusižengimo byloje yra susijęs su darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymu, t. y. bendrovės direktoriui pažeidus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, leidžiant bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Moldovos Respublikos piliečiui, kuris buvo įdarbintas ir dirbo neįgijęs leidimo dirbti, kai tokią prievolę nustatė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 571 straipsnio 6 dalis, 64 straipsnio 1 punktas.

Pagal UTPĮ 1 straipsnio 13 dalį leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Pagal UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir yra išnaudota kvota. Aprašo I skyriaus 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis leidimą dirbti privalo gauti iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos arba numatyto darbo Lietuvos Respublikoje pradžios. Iš Moldovos Respublikos piliečio ir bendrovės darbo sutarties teksto akivaizdžiai matyti, kad darbuotojas ketino dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir Lietuvos Respublikoje, ir kitose nenurodytose užsienio valstybėse. Pagal UTPĮ 571 straipsnio 1 dalį kvota nustatoma užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo. Išnaudojus kvotą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti. Pagal UTPĮ 62 straipsnio 2 dalį darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Užsieniečio darbas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jei jis dirba be leidimo dirbti, kai jį būtina turėti.

UTPĮ 58 straipsnio 17 punkte nustatyta išimtis, kada leidimo dirbti užsieniečiui įsigyti nereikia, – kada užsienietis neatvyksta į Lietuvos Respubliką ir ketina visą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje. Pabrėžtina, kad sprendžiant, ar užsienietis ketina visą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje, turi būti įvertintas atliekamos darbo funkcijos pobūdis, susitarimo dėl nuotolinio darbo galimybė.

DK 52 straipsnio 1 dalyje nuotolinis darbas apibrėžiamas kaip darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. DK 52 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Toks teisinis reguliavimas iš esmės patvirtina, kad tai lanksti darbo forma.

Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju darbuotojo darbo bendrovėje negalima laikyti nuotoliniu, suteikiančiu išimtį dėl privalomumo įsigyti leidimą užsieniečiui dirbti, nes:

  • darbuotojas visą darbo laiką iš esmės dirba kitoje negu darbovietė vietoje, neturi galimybės pasirinkti, kur atliks visas ar dalį darbo funkcijų;
  • darbuotojas taip pat neturi galimybės atsisakyti nuotolinio darbo ir visą laiką dirbti darbovietėje;
  • neturi galimybės savo nuožiūra skirstyti darbo laiko.

Taigi pagal atliekamą darbo funkciją susitarimo dėl nuotolinio darbo galimybės nėra. Tai, kad Darbuotojas visas darbo funkcijas atliko ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, savaime nedaro jo darbo nuotolinio, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

Rinktis seminarus