Į nuotolį išeina ne tik darbuotojai: iš paskos seka psichologinis smurtas

Psichologinio smurto ir priekabiavimo prevencija darbo aplinkoje

Praėjus pandemijos metams nuotolinis darbas niekur nedingo. Darbuotojai, pajutę darbo iš namų patogumus, vis dažniau renkasi nebegrįžti į darbo vietą ar dirbti hibridiniu būdu. Vis dėlto, nepaisant nuotolinio darbo privalumų, kai kurios problemos nepranyksta, o dažnu atveju net paaštrėja. Tai galima pasakyti apie psichologinį smurtą darbo aplinkoje, tik šįkart – aplinka virtuali.

Apie „nuotolinį mobingą“ Lietuvos viešojoje erdvėje nėra kalbama, tačiau reikėtų – nors įstatymų leidėjas normomis nedetalizuoja nuotolinio psichologinio smurto galimybės, pastarasis vis dėlto yra LR darbo kodekso reguliavimo objektas. Antai DK 30 straipsnio 2 d. 4 p. įtvirtina, jog smurtas ir priekabiavimas draudžiamas, be kita ko, su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu.

Kaip gali atrodyti psichologinis smurtas nuotolinio darbo metu? Nors atitinkamo elgesio, įtvirtinto įstatyme, draudimai galioja bet kokiu atveju, galima išskirti keletą specifinių pavyzdžių. Tai gali būti ne tik žeminantis kolegos tonas nuotolinio susitikimo metu, verta paminėti ir mobingą suponuojančius, sąmoningus asmenų veiksmus, kuomet, pavyzdžiui, atitinkamas darbuotojas nuolat tyčia nėra pridedamas prie laiškų, kurie yra skirti visiems. Tokie veiksmai gali versti jaustis ignoruojamu kolegų tarpe.

Psichologinio smurto įrankiu taip pat gali tapti agresyvus monitoringas, angliškai dar vadinamas „micromanagement“. Vadovai ar viršesni darbuotojai, išreikšdami akivaizdų nepasitikėjimą asmeniu, vien dėl to, jog šis dirba nuotoliniu būdu ar dėl kitų nepagrįstų priežasčių, gali prašyti nuolat dalintis savo veiklos rezultatais, ekrano vaizdu ar net kameros transliacija. Tai gali tapti ne tik įsikišimu į darbuotojo privatumą, tačiau ir mobingo prielaidomis, jei pageidavimai išreiškiami netinkamai ir be pagrindo.
Pabrėžtina, jog Valstybinė darbo inspekcija primena – patiriant psichologinį smurtą darbe svarbu būti aktyviam ginant savo pažeistas teises, o tai darant rekomenduoja rinkti įrodymus. Jais mobingo nuotolinio darbo metu atveju gali būti ekrano nuotraukos, vaizdo įrašai, elektroniniai laiškai ir kt.

Daugiau seminare:

Psichologinio smurto ir priekabiavimo prevencija darbo aplinkoje