Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymas

 

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas pagal kainos (sąnaudų) ir kokybės santykį
 

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymą, viešojo pirkimo sutarties tinkamo vykdymo kontrolės nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

Faktinės bylos aplinkybės:

Ieškovė nurodė, kad atsakovė paskelbė Pirkimą. Ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje nurodė, kad: Pirkimo sąlygose nurodytų ekonominio naudingumo parametrų vertinimo tvarka yra subjektyvi ir pažeidžia skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus; vertinimo parametrų aprašymuose nurodytos subjektyvios sąvokos, nėra aišku, už ką ir kiek balų skiriama; pagal kriterijų vertinama tiekėjo patirtis, nors tai nėra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo objektas; Pirkimo sutarties projekte nenustatyta, kaip bus kontroliuojamas pateiktų paslaugų aprašymų laikymasis, kokia konkreti atsakomybė taikoma už paslaugų aprašyme nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, todėl prašė nustatyti aiškią, skaidrią ir objektyvią vertinimo tvarką bei atsakomybę už tokios tvarkos nesilaikymą sutarties įgyvendinimo metu, nustatyti sutarties vykdymo kontrolės mechanizmą.

Teismo išaiškinimas:

Dėl tiekėjo patirties kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus

VPĮ 55 straipsnio, reglamentuojančio pirkimų pasiūlymų vertinimo ir palyginimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal:

1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį;

2) sąnaudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, aprašytą VPĮ 56 straipsnyje;

3) kainą.

Taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui:

a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas. Darbų pirkimuose privaloma įtraukti šį kriterijų įvertinant, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį;

b) pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei;

c) garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas (pavyzdžiui, pristatymo datą, procesą, trukmę arba įvykdymo laikotarpį).

Pagal VPĮ 55 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių.

Aptariamo VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus.

Nors pirmiau nurodyto VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje ir VPĮ nuostatomis įgyvendintos Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi gali būti pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų kvalifikacija ir patirtis, be to, ieškovė teisingai pažymėjo, jog šiose nuostatose nėra įtvirtintas baigtinis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų sąrašas, tačiau teisės norma, suteikianti teisę perkančiajai organizacijai pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijus, be kita ko, ir darbuotojų patirtį, negali būti aiškintina taip plačiai, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi Pirkimo sąlygose galėtų būti nustatyta ir vertinama tiekėjo – juridinio asmens profesinė patirtis.

Ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodyta kasacinio teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad perkančiosios organizacijos iš principo gali kelti tuos pačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, tačiau kasacinio teismo kartu pažymėta, kad perkančiosios organizacijos šiais reikalavimais turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų, t. y. tiek įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme.

Teismas pažymėjo, kad vėlesnėje praktikoje ESTT išaiškino, jog komandos (tiksliau – konkrečių jos narių (asmenų)), kuri vykdytų pirkimo sutartį, kompetencija ir patirtis skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose gali būti nurodytos kaip sutarties sudarymo kriterijai, nes viešojo pirkimo sutarties įvykdymo kokybė gali labai priklausyti nuo asmenų, kuriems pavesta ją vykdyti, profesinių gebėjimų, kuriuos sudaro profesinė patirtis ir išsilavinimas, ypač tuo atveju, kai viešojo pirkimo sutarties dalykas yra intelektinio pobūdžio ir susijęs su mokymo ir konsultavimo paslaugomis.

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo reikalavimų teisinį reguliavimą ir teismų praktikos išaiškinimus, galimybė vertinti darbuotojų patirtį nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš esmės yra išimtinė nuostata, kuri neaiškintina plačiai. Kitaip tariant, šios normos bei perkančiosios organizacijos teisės pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo (sutarties sudarymo) kriterijus aiškinimas negali paneigti tiekėjo kvalifikacijos ir pasiūlymo (siaurąja prasme) vertinimo kriterijų atskirties. Šio atribojimo esmė – kvalifikacijos duomenys, įskaitant profesinę patirtį, negali būti naudojami pasiūlymų vertinimo procedūroje, t. y., įvertinusi tiekėjų tinkamumą dalyvauti pirkime, perkančioji organizacija negali jo iš naujo vertinti ar papildomai suteikti balų už didesnę tiekėjo patirtį.

Daugiau seminare:

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas pagal kainos (sąnaudų) ir kokybės santykį