Lobistai: (ne)pripažintas balsas teisėkūros procese

Teisėkūra ir teisės aktų rengimas: reikalavimai, rekomendacijos ir praktika
 

LR lobistinės veiklos įstatymas numato, jog fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką asmenims tam, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai. Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką – Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai, kiti valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant.

Lobistas privalo prisistatyti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikti lobisto pažymėjimą, išduotą VTEK, nurodyti lobistinės veiklos užsakovą, lobistinės veiklos naudos gavėją ir norimą priimti arba nepriimti teisės akto projektą, prireikus susitarti dėl susitikimo vietos ir laiko. Lobistui draudžiama teikti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, dovanas arba žadėti atlygį už priimtą arba nepriimtą teisės aktą ar administracinį sprendimą. Neteisėta lobistine veikla laikoma jei lobistas nedeklaruoja lobistinės veiklos bei jeigu lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo.

Skaidri lobistinė veikla vertintina kaip teigiamas reiškinys. Tam antrina tarptautinės organizacijos. Antai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pabrėžia, kad informacija apie lobistinę veiklą turi būti aktuali ir prieinama. Vis dėlto Lietuvoje lobizmą vis dar supa neigiami stereotipai, nors, ekspertų teigimu, lobistų suteikiama informacija gali ženkliai pagelbėti teisėkūroje.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikia 5 žingsnius skaidraus lobizmo link:

1. Nereikėtų vengti lobistų. Lobistai gali pateikti naudingų pasiūlymų, kaip tobulinti vieną ar kitą šalies gyvenimo reguliavimo sritį, suteikt ekspertinės informacijos bei ištransliuoti įvairių visuomenės grupių požiūrį į šalies procesus. Pabrėžtina, jog lobistinė veikla Lietuvoje leidžiama jau 20 metų.
2. Svarbu identifikuoti, ar tai lobizmas. Jei asmuo neįvardija konkrečių siūlymų keisti teisės aktą, o problemas išdėsto bendrai ir siūlo kalbėt ar diskutuoti bendromis temomis, pristato mokslinius tyrimus – tai nėra laikytina lobistine veikla. Jei asmuo įvairiais formatais pateikia konkrečius siūlymus dėl tam tikro teisės akto – tik tokia veikla yra lobistinė.
3. Patikrinkite, ar lobistas įregistruotas. Siūlymus dėl konkretaus teisės akto gali teikti tik oficialiame lobistų sąraše esantis asmuo. Jei jo ten nėra – reikia pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
4. Lobizmą reikia deklaruoti. Gautus konkrečius pasiūlymus dėl kiekvieno konkretaus teisės akto privaloma deklaruoti per 7 dienas. Tai reikia daryti per sistemą SKAIDRIS arba vadovo nustatyta tvarka vadovui ar jo įgaliotam atstovui.
5. Priminkite kolegoms, jog lobistinė veikla prisideda prie demokratijos stiprinimo.

Daugiau seminare:

Teisėkūra ir teisės aktų rengimas: reikalavimai, rekomendacijos ir praktika