Pokalbis su ekonomikos mokslų daktare Asta Martinione 

Kai DI diegimas ir automatizacija tampa apgalvotu pokyčiu

Dirbtinis intelektas, procesų optimizavimas, skaitmenizacija – tai temos, kurios iš teorinių diskusijų vis dažniau keliasi į realius organizacijų sprendimus. Tačiau viena yra siekti efektyvumo, o visai kas kita – būti pasirengus pokyčiui, kuris iš tiesų keičia procesų logiką ir kasdienes darbo praktikas.

Kaip įvertinti, ar organizacija iš tikrųjų pasiruošusi automatizavimui? Nuo ko pradėti? Ir kaip užtikrinti, kad DI sprendimai būtų praktiškai naudingi, o ne tik popieriuje skambantys planai? Apie tai kalbamės su ekonomikos mokslų daktare, LTG Link Efektyvumo ir kokybės valdymo vadove Dr. Asta Martinione.

– Pradėkime nuo pamatų. Vis dažniau girdime apie DI ir automatizavimą, bet ką Jūs laikytumėte tikru organizacijos pasirengimu tokiems pokyčiams? Kur ta riba tarp noro ir brandos?

Kai suvokiame, jog pokyčiai yra natūrali gyvenimo ir verslo aplinkos dalis, tai tampa pirmuoju žingsniu į sąmoningą jų valdymą. Mes ne tik galime reaguoti į pokyčius – turime galimybę juos inicijuoti, siekdami nuolatinio tobulėjimo, transformacijos ir sėkmingos veiklos sparčiai kintančiame pasaulyje bei dinamiškoje verslo ekosistemoje.

Noras keistis yra pokyčių variklis, tačiau vien jo nepakanka. Transformacijos kelionėje būtinas „kuras“, kuris užtikrina sistemingą judėjimą nuo pradinio taško „A“ iki galutinės stotelės „B“. Šis „kuras“ yra įsipareigojimas aiškiai apibrėžti transformacijos tikslus (pokyčiai neturėtų būti savitiksliai!), etapus, laukiamus rezultatus ir nuosekliai jų siekti.

Dažnai pokyčiai išsikvėpia arba transformacijos projektai žlunga susidūrus su pirmąja kliūtimi – aktyviu ar pasyviu organizacijos bendruomenės pasipriešinimu. Todėl sėkmingų pokyčių pagrindas yra palankios dirvos paruošimas: kultūrinis atvirumas, kuris skatina organizacijos pasirengimą priimti naujus veikimo būdus ir įrankius.

– Jūsų karjera aprėpia tiek viešąjį, tiek privatų sektorių. Ar galėtumėte palyginti, kaip šiuose sektoriuose skirtingai suprantamas procesų tobulinimas ir DI taikymas?

Dėl sparčios modernizacijos, skaitmenizacijos bei darbuotojų judėjimo tarp sektorių pažangioje ir klestinčioje Lietuvoje, kurioje gyvename šiandien, nuolat vyksta žinių, darbo metodų ir gerosios patirties mainai. Tikiu, kad realus ar įsivaizduojamas atotrūkis tarp viešojo ir privataus sektorių, yra labiau reliktas, „etiketė“, o ne šių dienų aktualija.

Žinoma, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje galime rasti neefektyvios veiklos pavyzdžių. Tačiau abiejuose sektoriuose taip pat yra sektinų organizacijų, kurios išsiskiria inovatyvumu, sėkmingomis skaitmenizacijos bei nuolatinio tobulėjimo iniciatyvomis, dirbtinio intelekto (DI) įveiklinimo projektais.

Kartu su naujomis technologijomis, ypač DI, atsiranda ir rizikų – pavyzdžiui, naujos kibernetinio saugumo grėsmės ar duomenų privatumo pažeidimai. Ypač svarbu, kad kuo daugiau organizacijų orientuotųsi į tvarų ir atsakingą naujų sprendimų diegimą. Viešajame sektoriuje ši atsakomybė ir įsipareigojimas visuomenei jaučiami dar stipriau, nes jo tikslas – ne tik efektyvumas, bet ir visuotinė gerovė.

– Dirbtinis intelektas tapo viena iš populiariausių temų verslo diskusijose. Tačiau dažnai už madingų terminų slypi klaidingi lūkesčiai. Kokius mitus apie DI Jums dažniausiai tenka sklaidyti?

Dažnai manoma, kad DI gali išspręsti visas problemas ir nereikalauja didesnių pastangų. Tačiau tai – tik mitas. Kiekvieną pokytį būtina pradėti nuo problemos identifikavimo ir aiškaus apibrėžimo. Tik tada galima objektyviai įvertinti, ar DI yra tinkamas ir racionalus pasirinkimas problemai spręsti, ar egzistuoja kiti – greitesni, pigesni ir mažiau rizikingi – sprendimo būdai.

Svarbu suvokti, jog DI įrankių taikymas (jau nekalbant apie jų kūrimą) taip pat reikalauja specifinių įgūdžių, o įdiegtų DI įrankių veikimas – nuolatinio palaikymo ir vystymo išteklių.

– Kalbant apie lyderystę – kaip turėtų elgtis vadovas, kai organizacijoje planuojami technologiniai pokyčiai?

Ne vien organizacijos vadovas ar vadovė – visa vadovų komanda ir sprendimų priėmėjai – pirmiausia turi patys tikėti pokyčių, pavyzdžiui, skaitmenizacijos ar automatizacijos, reikalingumu ir verte. Jei pokyčiai deklaruojami kaip organizacijos tikslas ir prioritetas, tačiau ištekliai ir pastangos greitai nukreipiami į kitas sritis, kurios organizacijai iš tiesų yra svarbios, tai rodo, jog organizacija dar nėra pasirengusi transformacijos procesui.

Kaip jau buvo minėta, pirmoji kliūtis dažnai yra organizacijos bendruomenės pasipriešinimas pokyčiui. Jei vadovų komanda pati netiki pokyčių svarba, tolesnis jų įgyvendinimas tampa beprasmiu – juk sudėtinga kitus įtikinti ir motyvuoti tuo, kuo netiki pats.

– Dirbate su procesų ir kokybės valdymu. Kaip kokybės samprata keičiasi į organizacijas ateinant DI sprendimams?

Manau, kad keičiasi ne pati kokybės samprata, o priemonės, kuriomis užtikrinami kokybės standartai ir procesų preciziškumas. Automatizacija ir robotizacija – tiek vykdomos tradiciniais metodais, tiek naudojant DI sprendimus – suteikia galimybę standartizuoti, geriau kontroliuoti procesus, didinti jų greitį ir tikslumą. Tačiau klaidinga manyti, jog neefektyvus, išteklius švaistantis procesas savaime taps efektyvesnis dėl automatizacijos ar robotizacijos. Priešingai, tokie procesai greičiau ir užtikrintai (kadangi automatizuotas procesas visada vyksta pagal nustatytą algoritmą ir taisykles) duos nekokybišką rezultatą; lygiai kaip neteisingų duomenų pagrindu ištreniruotas DI generuos naujas klaidas ar žalingus sprendimus. Kad to būtų išvengta, būtina užtikrinti duomenų kokybę ir nuolatinę procesų peržiūrą.

– Ir pabaigai – ką pasakytumėte tiems, kurie dar abejoja: ar DI ir automatizacijos iš tiesų kuria vertę, ar tai tiesiog nauja technologinė banga, kuri galbūt praeis?

Pasaulio istorija rodo, kad sprendimai, kažkada buvę inovatyvūs, vystėsi, transformavosi, bet vienaip ar kitaip padėjo pagrindus šiandienos technologinei pažangai. Žmonija visada siekė eiti pirmyn, net jei istorija kartais versdavo žengti žingsnį atgal ir taisyti klaidas.

Manau, kad DI, kaip daugelio esamų ir būsimų technologinių sprendimų dalis ar savarankiški įrankiai, išliks esmine tendencija, formuojančia verslo ir viešojo sektoriaus kryptį – vis platesnę skaitmenizaciją ir intensyvesnį procesų automatizavimą. Tai reiškia, kad DI įrankiai, automatizavimo ir robotizacijos sprendimai tampa neatsiejama mūsų darbo ir gyvenimo dalimi. Norėdami jaustis jų šeimininkais, turime gebėti šiuos įrankius suprasti, įveiklinti ir valdyti.

Kviečiame į seminarą su dr. Asta Martinione! Ekonomikos mokslų daktarė dalinsis praktiniais pavyzdžiais ir padės suprasti, kaip tinkamai pasiruošti procesų automatizavimui.

👉 Registruokitės ČIA