Živilė Simonaitytė
Živilė Simonaitytė. Vidaus kontrolė viešajame juridiniame asmenyje – kodėl, priėmus naują įstatymą, vis dar dirbame pagal senas tvarkas?
Publikuota: 2022-09-06
Ar jūs kiekvienais metais vis dar teikiate informaciją Finansų ministerijai apie vidaus kontrolės įgyvendinimą jūsų institucijoje ir savo pavaldžiose įstaigose, jei tokių turite? Kiek laiko užtrunkate pildydami jų pateiktus klausimynus? Ar nepagalvojote, kad būtų galima teikiamos informacijos kiekį sumažinti arba tiesiog visiškai atsisakyti?
Lietuvoje veikia apie 4 tūkst. viešojo sektoriaus juridinių asmenų, kurie vienaip ar kitaip turi prisidėti prie informacijos Finansų ministerijai teikimo, kurią vėliau apdoroja 5-6 specialistai ir parengia metinę vidaus kontrolės įgyvendinimo viešuosiuose juridiniuose asmenyse ataskaitą, kurios… niekas neskaito. Kyla paprastas klausimas – kodėl vis dar reikia daryti darbus, kurie nelabai kam reikalingi?
Galbūt laikas po 20 metų pasikeisti?
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas, kuriuo remiantis informacija apie vidaus kontrolės įgyvendinimą viešajame juridiniame asmenyje teikiama Finansų ministerijai, buvo priimtas prieš beveik 20 metų. Tuomet turėjome tikrai mažiau nuovokos apie vidaus kontrolę. Greičiausiai todėl ir pačiame įstatyme, nors ir buvo straipsnis apie vidaus kontrolę, daug daugiau dėmesio buvo skiriama finansų kontrolei bei vidaus auditui. Naujas įstatymas, naujos reglamentavimo sritys – matyt galima suprasti ir pateisinti tuometinį Finansų ministerijos norą gauti informaciją apie vidaus kontrolės reikalavimų įgyvendinimą viešajame sektoriuje. Bet ar noras per 20 metų neturėjo susilpnėti?
2020 metais įsigaliojo nauja Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo redakcija. Turime kuo pasidžiaugti – vidaus kontrolės reikalavimai dabar atitinka naujausias pasaulines praktikas ir metodikas, nėra perteklinių finansų kontrolės reikalavimų, besidubliuojančių ir neaiškių nuostatų, net privalomo informacijos teikimo Finansų ministerijai nebeliko.
Pluoštas reikalavimų, tik ar jie naudingi?
Deja, liko viena nuostata, kuri ir kiša mums koją. Įstatymas įpareigoja viešojo juridinio asmens vadovą, finansų ministro nustatyta tvarka, teikti informaciją Finansų ministerijai apie vidaus kontrolės įgyvendinimą. Štai šioje tvarkoje Finansų ministerija ir nusistato visą pluoštą reikalavimų, kurie visiems sukuria daug darbo, bet nėra aišku, kam jie naudingi.
Finansų ministro įsakymas dėl vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje sako, kad informacijos apie vidaus kontrolę teikimo Finansų ministerijai tikslas – viešojo juridinio asmens vadovo atsiskaitymas už vidaus kontrolės įgyvendinimą viešajame juridiniame asmenyje.
Atsiskaityti kaip ir nebūtų blogai, bet ar tikrai XXI amžiuje Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija ir Seimui atskaitingos institucijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Vyriausybės įstaigos, kiti Vyriausybės įsteigti viešieji juridiniai asmenys, ministerijos, teisminės valdžios institucijos, savivaldybės ir kiti viešieji juridiniai asmenys negali patys įsivertinti, kokios vidaus kontrolės jiems reikia ir dėl to neatsiskaitinėti Finansų ministerijai?
Galų gale, įvairūs auditai nuolatos vertina viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemų veikimą, taigi, kam reikia atsiskaitymo dar ir Finansų ministerijai? Tiesa, ir informacijos kiekis, kurį reikia pateikti – tikrai nekuklus. Nuo vidaus kontrolės politikos, kiekvieno elemento aprašymo, atsakingų darbuotojų iki detalių vertinimų.
Nepriimtas joks tobulinimo pasiūlymas
Nauda, kurią būtų galima įžvelgti dėl šios informacijos teikimo, tai Finansų ministerijos atliekama viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės analizė ir rengiami pasiūlymai dėl tobulinimo. Bet prisipažinkite, ar kas nors bent esate atsivertę 2021 m. lapkričio 25 d. Finansų ministerijos publikuotą 2020 metų vidaus kontrolės įgyvendinimo viešuosiuose juridiniuose asmenyse apžvalgą?
Ar girdėjote, kad remiantis šia ar bet kuria ankstesne apžvalga būtų buvęs priimtas koks nors tobulinimo pasiūlymas? Net ir nuo 2020 metų įsigaliojęs Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo pakeitimas buvo pradėtas ne dėl kasmetinio stebėjimo ir pateiktų tobulinimo pasiūlymų, o po Valstybės kontrolės atlikto audito.
Taigi, ar mums tikrai reikia tokio detalaus informacijos teikimo Finansų ministerijai? Ar mes nerastume, kur geriau panaudoti savo darbo laiką? Iki pandemijos sunkiai įsivaizdavome darbą nuotoliniu būdu ir virtualius susitikimus, o dabar tai jau visiškai įprasta. Kokia pandemija turi užklupti, kad rastume savyje jėgų nedaryti darbų, kurių kuriama pridėtinė vertė labai abejotina?
