Teritorijų planavimo dokumentų reikšmė

Publikuota: 2023-08-28

 

 

Privačios teritorijos, o kartu ir valstybės žemės sklypai gali būti atidalijami, perdalijami, padalijami ar sujungiami. Šiems procesams reikalingi teritorijų planavimo dokumentai, o tarp jų – detalieji planai, kuriuose nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Dėl nuolatinio šių dokumentų poreikio bei jų svarbos teritorijų planavimo procese kyla ir ginčų, persikeliančių į teismą.

LVAT pateikė aktualų išaiškinimą administracinėje byloje Nr. eP-25-415/2023, kurioje pareiškėjas, prašydamas atnaujinti nagrinėjimo procesą, be kita ko, reikalavo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą nepritarti viešbučio statybai. Viena iš sprendimo nepritarti priežasčių – privalomais elementais laikomų teritorijos naudojimo reglamentų detaliajame plane nebuvimas. Tai buvo įvertinta kaip teritorijų planavimo dokumentų spraga, kuri turi būti šalinama koreguojant, jei pakeitimai nekeičia planavimo dokumento esmės.

Teisėjų kolegija pabrėžė, jog teritorijų planavimo dokumentų keitimas ar koregavimas yra neišvengiamas procesas, ypač dėl to, jog dokumentai galioja ilgą laiką, o per jį keičiasi visuomeniniai, ekonominiai, teisiniai ir kiti santykiai. Kartu keičiasi ir bendruomenės poreikiai. Visa tai lemia teritorijų planavimo keitimo ar koregavimo būtinybę.

Administracinėje byloje Nr. eA-130-492/2022, kurios nagrinėjimo procesą aukščiau minėtoje byloje prašoma atnaujinti, LVAT nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatavo, jog teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, kaip darantys tiesioginę įtaką asmenų teisėms ir pareigoms, turi būti itin tikslūs ir nepalikti vietos dviprasmiam interpretavimui.

Teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog teisinis aiškumas ir apibrėžtumas reikalauja, kad detaliojo plano sprendiniai ir jais remiantis priimami administraciniai aktai nekeltų abejonių asmenims, siekiantiems plano pagrindu įgyvendinti savo teises, todėl tokie teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, kaip pastatų aukštis ir užstatymo intensyvumas, turėtų būti nustatyti eksplicitiškai bei suprantamai.

Teritorijų planavimo, žemės ir statybos įstatymų pakeitimai 2024 m.

Teritorijų planavimo, žemės ir statybos reglamentavimas yra dinamiškas dėl nuolat besikeičiančių įstatymų kaitos. Siekiant suvienodinti pasikeitusias nuostatas kartu keičiami ir poįstatyminiai teisės aktai, tad šių sričių specialistams yra itin svarbu sekti pokyčius ir tinkamai taikyti nuostatas praktikoje. Artėjantys 2024 m. ne išimtis, kadangi jau dabar numatytų ir įsigaliosiančių pokyčių apstu:

• 2024-01-01 įsigalioja iš esmės pakeistas LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kuriuo, be kitų pakeitimų, patikslinta valstybinės žemės naudojimo patikrinimo apimtis bei suteikiama teisė pareigūnams vykdyti žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.

• 2024-01-01 įsigalioja LR žemės įstatymo pakeitimai, susiję su naujomis sąvokomis, žemės nuomos sutartimis, galimybe išsinuomoti valstybinės žemę ir kt.

• 2024-01-01 įsigalioja LR teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai, kuriais papildytas TPĮ įtvirtintas teritorijų planavimo proceso reglamentavimas ir nustatyta, kad, kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje (kai teritorijų planavimo dokumentas pateikiamas tvirtinti), šių sąlygų pratęsti ar išduoti naujų nereikia, o tvirtinanti institucija turi teisę patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą.

• 2024-01-01 ir 2024-07-01 turėtų įsigalioti LR statybos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo, be kitų pakeitimų, siūloma sutrumpinti SLD išdavimo procesą, o taip pat suteikti statybos dalyviams didesnę atsakomybę rengiant, atliekant ekspertizę ar pateikiant statinio projektą.

Statybos teisės aktų pakeitimai

Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į įvairių institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus pakartotinai pateikė derinti Statybos įstatymo ir 11 lydinčiųjų įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama skaidrinti ir spartinti statybos procesus, mažinti administracinę naštą, gerinti aplinkos kokybę, o būtent:

2024-01-01 ir 2024-07-01 turėtų įsigalioti Statybos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo, be kitų pakeitimų, siūloma:

• sutrumpinti SLD išdavimo terminus – panaikinti perteklinius, pasikartojančius reikalavimus, išsaugant ir kai kuriomis priemonėmis gerinant kokybę, sumažinti valstybės ir savivaldybių institucijų dalyvavimo šiame procese apimtį, vietoje trijų šiuo metu esamų projektavimo etapų palikti du – projekto koncepcijos ir statinio projekto etapus;

• supaprastinti SLD išdavimą mažiau rizikingoms statinių grupėms – kai atliekamas kapitalinis ir paprastasis remontas neformuojant turtinių vienetų, griaunant nesudėtingus statinius, o kitiems padidinto reikšmingumo projektams specialūs patikros reikalavimai išlieka;

• suteikiama daugiau atsakomybių rengiant, atliekant ekspertizę ar pateikiant statinio projektą statinio projekto, statinio ekspertizės rangovams, statytojams (užsakovams), statinio projektuotojams;

• supaprastinti ir sutrumpinti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą įtvirtinant, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po projektinių pasiūlymų stadijos;

• tikslinami reikalavimai 100 proc. baigtumui, koncentruojant juos į vartotojų apsaugą ateities santykiuose – į fizinių asmenų pirkimo-pardavimo sandorius objektuose, kurių SLD išduoti po 2024 m.

• Ir kt.

2024-01-01 turėtų įsigalioti Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma patikslinti ir numatyti prievolę dėl Kodo turėjimo visiems statybos darbus atliekantiems asmenims, atsisakant žodžio „statybvietėse“. Statybos darbus galėtų atlikti tik asmenys, kurie turi Kodą arba, kai jiems Kodas negali būti suformuotas, – Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus. Statybvietėje esantiems kitiems asmenims, neatliekantiems statybos darbų, išlieka pareiga statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatyta tvarka užregistruoti atvykimo į statybvietę pradžios laiką ir priežastį ir turėti statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę.

2024-01-01 turėtų įsigalioti Užimtumo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo remiantis statybvietės turėtų atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Statybos darbų technologijos projekte būtų numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu. Kartu turėtų įsigalioti ir ANK pakeitimo projektas, kuriuo siūloma numatyti statytojų (užsakovų) ar rangovų fizinių asmenų, statytojų (užsakovų) ar rangovų juridinių asmenų atstovų atsakomybę už nelegalų darbą atliekant statybos darbus.

Civilinė atsakomybė, kai žūsta arba yra sugadinamas rangovo žinioje esantis užsakovui priklausantis daiktas

Teismas spręsdamas dėl žalos atlyginimo kilusį ginčą akcentavo, kad rangovo pareiga imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti galioja visą sutarties galiojimo laikotarpį, kol daiktas yra rangovo žinioje, t. y. iki to laiko, kai užsakovas priima atliktą darbą ir atsiima užsakovui rangos darbų atlikimo tikslu perduotą turtą. Teismas taip pat pabrėžė, jog būtent įmonė (verslininkas) už prievolės netinkamą vykdymą ar nevykdymą atsako visais atvejais, nebent įrodo, jog prievolės nevykdymo priežastis yra nenugalima jėga.

Itin svarbu yra darbų rezultato perdavimo ar priėmimo terminas, kadangi atsakomybė už daikto (darbų rezultato) atsitiktinį žuvimą tenka tai šaliai, dėl kurios kaltės tas terminas buvo praleistas. Jei priimti atliktus darbus vengia užsakovas ir taip praleidžia darbo rezultato perdavimo terminą, nuo tada, kai rezultatas pagal sutartį turėjo būti perduotas užsakovui, rizika pereina būtent jam.

Pabrėžtina, jog vartojimo rangos atveju užsakovui suteikiamos papildomos garantijos – jei pats užsakovas neatvyksta atsiimti darbų rezultato, rangovas privalo raštu įspėti užsakovą apie jo pareigą atsiimti darbų rezultatą. Vis dėlto tuo atveju, kai iš sutarties turinio ar kitų aplinkybių akivaizdu, kad vartojimo rangos sutarties šalys, apibrėždamos užsakovo pareigos atsiimti darbų rezultatą įvykdymo terminą, susitarė dėl griežto šios prievolės įvykdymui termino, rangovui nekiltų pareiga raštu įspėti užsakovą apie jo pareigą atsiimti darbų rezultatą, nustatant papildomą prievolės įvykdymo terminą. Nr. e3K-3-126-1075/2022.