Aistė Mažeikienė

Publikuota: 2021-11-09

Registracija į seminarus
 

Mobingas: ką verta žinoti „žiūrovams“ ir „aukai“?

Mobingo tema organizacijose nėra nauja ar madinga. Norėtųsi, kad būtų kitaip, bet panašu, kad šis reiškinys stebimas nuo pat žmogaus atsidūrimo grupėje. Nenustebčiau, kad kraštutinėmis mobingo formomis būtų pripažinti inkvizicijos laužai ir konkuruojančių valdovų įpėdinių nuodijimai. Nors dabar mes siekiame vadintis „komandomis“, galime pastebėti, kad vadinamojo „švelnaus mobingo“ požymių yra daugelyje darboviečių, o kartais betrūksta tik paliesti jautrias temas ir vieni pasiduoda provokacijoms, o kiti tuo pasinaudoja savo tikslams pasiekti.

Mobingas – kas tai?

Inicijuojamuose Darbo kodekso papildymuose yra toks preliminarus apibrėžimas:
„Mobingas – bet koks ir bet kokios formos įžeidžiantis, užgaulus ar kitoks piktnaudžiaujamo pobūdžio pasikartojantis elgesys, nukreiptas prieš atskirą (-us) darbuotoją (-us), kuriuo pažeidžiama darbuotojo profesinė, materialinė, socialinė ar psichologinė gerovė, sukeliamas poveikis psichinei ir fizinei darbuotojo sveikatai, reputacijai, mažinamas darbuotojo produktyvumas.
Darbo ginčą nagrinėjanti institucija, atsižvelgusi į aplinkybes, gali mobingu pripažinti nedaugkartinio pobūdžio šiurkštaus pobūdžio veiksmus, jei šie pažeidė asmens teises.“

Anglų kalbos veiksmažodis „to mob“ („pulti visa gauja, pjudyti“) žymi gyvūnų instinktą grupe pulti vienišą savo kraujo brolį. Tik mes, žmonės, priklausomai nuo savo išsilavinimo ir einamų pareigų, puolame kitais būdais ir „suvalgome“ kolegą ar net ištisą padalinį su diplomatijos „prieskoniais“ bei „padažais“: ignoravimu, nutylėjimu, apkalbėjimu, gandais, šmeižtu, informacijos slėpimu. Stebint elgesį išoriškai, lyg ir nieko negalima prikišti – net ir ranką paspaus per pandemiją, ir į apsauginę kaukę nusišypsos, bet tavo užduotį atlikti gali sutrukdyti tiesiog laiku neperduota svarbi informacija, nemokių klientų priskyrimas, nuolatinė nepagrįsta kritika, sarkazmas ar juodas humoras, neigiamų emocijų demonstravimas, manipuliacijos, pavyzdžiui, sėkmingo projekto pabaigoje kolegos gali „pasveikinti“ ir tokiu būdu: „Tai galėjo padaryti bet kas. Kaip džiugu, kad tau pagaliau pavyko! Kitąkart netempk taip ilgai, iškart sakyk, kad nesugebi – turime naujokų, padės.“ O kur dar „pamiršimai“ tave pakviesti į komandos renginį: „Oi, nejaugi jūs negavote pakvietimo?“

NKas tampa mobingo „aukomis“?

Nuo mobingo neapsaugotas niekas – amžius, statusas, protas ir patirtis nėra „saugikliai“. Darbo ginčų komisijos duomenimis, vis dažniau mobingo „auka“ tampa vadovai. Beje, ir labai inovatyvių, ir prestižinių organizacijų. Taip pat „aukomis“ grėsmė tapti naujokams, jeigu jie žingeidūs, greitai mokosi, dirba neskaičiuodami valandų, pasiekia gerų rezultatų ir tokiu būdu „kėsinasi“ užimti šiltas senbuvių vietas. Taigi, jeigu esi talentingas ir tau sekasi, bet esi jautrus ir nedrįsti tinkamai atsikirsti, nes auklėjimas neleidžia – gali tapti potenciali mobingo „auka“.
Anksčiau buvo laikoma, kad mobingo aukomis didesnę riziką tapti turi vyresnio amžiaus darbuotojai. Pavyzdžiui, Švedijos draudimo kompanijų duomenimis, 25 proc. darbuotojų, vyresnių nei 55 metai, į pensiją išeina dėl prasto psichologinio klimato darbe. Lietuvoje man ne kartą teko girdėti, kad mobingą jaučia jauni, šeimų nesukūrę darbuotojai, pavyzdžiui: „Tavęs juk niekas namuose nelaukia, nei vaikų turi – gali dirbti ir naktinėje pamainoje, ir darbe ilgiau pabūti. Kai sukursi normalų gyvenimą, tada kalbėsimės dėl kito darbo grafiko.“
O neseniai susidūriau su atveju, kai ilgai įmonėje dirbantys specialistai, paskirti mentoriais, apmoko naujokus ir žino, kad tie naujokai gauna 50 procentų didesnį atlyginimą jau pirmą mėnesį. Kai „senbuvis“ ateina apie tai kalbėti su vadovu, išgirsta: „Jaunimas dabar turi daug galimybių. O tu kur eisi?“

Dažniausiai pasitaikantys mobingo „aukos“ pasirinkimo kriterijai:

1. Tiesiog žmogus – kitoks, jo elgesys bei vertybės – ne tokie kaip kitų kolegų. Gali neįtikti vien dėl to, kad ignoruoji kalbas apie horoskopus ir nežiūri krepšinio.
2. Nusipelno daugiau už kitus vadovo susižavėjimo, laiko ir dėmesio.
3. Sekasi geriau už kitus: gabesnis, talentingesnis, aukštesnės profesinės kompetencijos, turi naujų idėjų, kurios pasirodo sėkmingos (nors kiti buvo prieš).
4. „Pernelyg greitas“ paaukštinimas, mokymai, komandiruotės, tarnybinis automobilis, „geresni“ klientai, patogesnė darbo vieta ir t. t.
5. Uždirba daugiau, nes pasiekia geresnių rezultatų (žinoma, kad neteisingai!).
6. Kolektyve atsidūrę neaišku kokiu būdu.
7. Naujokai, kurie „kėsinasi“ užimti šiltas senbuvių vieteles.
8. Nemokantys atsikirsti, labiau priklausomi nuo kitų nuomonės, jautresni.

Kokiose įmonėse mobingas pasireiškia dažniausiai?

Ogi ten, kur dirbantys žmonės nemato kitokių karjeros pasirinkimų. Pvz., švietimas, medicina, aviacija, teisėsaugos ar teisėtvarkos sistema: jeigu savo karjerą planavai tik toje srityje, visą gyvenimą siekei įsitvirtinti ir atitinkamus mokslus baigei, nenori ir net minčių neturi, kad galėtum eiti dirbti kažkur kitur. Todėl tampi jautrus, „ieškantis teisybės“, o tuo išmaniai pasinaudoja „puolėjas“.

Neseniai sprendėme atvejį, kai jauna mergina dirbo dvejus metus be jokių laisvadienių ir atostogų, vidutiniškai po 16 valandų per dieną, už minimalų atlyginimą ir tik tuomet, pasikalbėjusi su draugais bei tėvais, suprato, kas vyksta. Kodėl nesikalbėjo anksčiau? Nes jai buvo gėda, ji manė, kad pati yra kalta (kaltės prisiėmimas – tipiškas psichologinio smurto aukos elgesys), nes nesusitvarko su darbu, kad taip ir turi būti, nes tai buvo pirmas jos gyvenime darbas. O ką girdėjo iš darbdavio? Kad ji privalo spėti, rasti būdų, kaip organizuoti 60-ties pavaldžių specialistų darbą, kad „para turi 24 valandas“, kad „ko ten tave išmokė universitete? Matai, visko reikia mokytis iš naujo.“ Mergina išėjo iš darbo, kai galutinai pakriko jos sveikata. Ar darbdavys buvo įspėtas, ar darbuotoja kreipėsi į atsakingas tarnybas? Ne. Nes mergina toliau siekia karjeros būtent toje srityje ir bijo, kad buvęs darbdavys gali jai pakenkti, nes ten „visi visus pažįsta“, o dar nedidelis miestelis… Beje, toje įmonėje dar ir „nekalbadieniai“ būdavo, kad kai kurie kolegos į skambučius ir klausimus neatsako, ignoruoja, tai turi juos tiesiog „gaudyti“, kai reikia pagalbos ar informacijos.

Mobingo veikėjai ir scenarijus

Taigi, jau supratote – yra mobingo „auka“, „puolėjas“, kurio pavojingumas priklauso nuo persekiotojo kūrybingumo, intelekto ir, be abejo, pareigų bei laiko ir energijos tokiems reikalams turėjimo. Blogiausia, kad prie puolimo pamažu gali prisidėti dalis ar net visi bendradarbiai (vadinami „žiūrovai“): vieni – iš poreikio prasiblaškyti, kiti – bijodami patys atsidurti „aukos“ vietoje. Dažnai žiūrovai būna pasyvūs. Blogiausia, jeigu net ir vadovai prie jų prisijungia. Kokia šio scenarijaus atomazga? „Auka“ po nelygios kovos ir mėginimų įrodyti savo nekaltumą dažniausiai rašo prašymą atleisti iš darbo savo noru. Ir kompensacijos nereikia mokėti, ir tyliai išeina…

Registracija į seminarus