Mobingas darbe: kai psichologinis smurtas tampa kasdienybe

Įsivaizduokite darbo vietą, kur kiekvienas žingsnis kelia nerimą, o kolegų žvilgsniai atrodo grėsmingi. Tai ne scena iš psichologinio trilerio – tai realybė daugeliui darbuotojų, susiduriančių su mobingu. Šis reiškinys, apimantis platų psichologinio smurto spektrą, tapo skaudžia šiuolaikinio darbo pasaulio žaizda.

Psichologinio smurto anatomija

2022 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, pagal kuriuos didesnės įmonės privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, ją paskelbti darbuotojams ir įgyvendinti.

Nors terminas „mobingas“ yra dažnai vartojamas, teisinio mobingo apibrėžimo Lietuvos teisės aktai nepateikia. Mobingas apima tęstinį ilgalaikį prieš vieną arba kelis asmenis nukreiptą elgesį, kuriuo pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė, psichologinė gerovė, o dažnas mobingo tikslas – išstumti tam tikrą asmenį iš organizacijos, pažeminti jį (Mirovienė, 2024). Priešingai nei psichologinis smurtas, kuris gali pasireikšti ir vieną kartą, mobingas – sistemingas ir tam tikrą laiką besitęsiantis elgesys.

Įsivaizduokite darbuotoją Joną. Jis kasdien girdi sarkazmu persmelktas pastabas apie savo darbą, jaučia kolegų šaltas nugaras ir mato, kaip jo idėjos nuolat nuvertinamos. Jonas – klasikinis psichologinio smurto taikinys.

Psichologinio smurto formos

Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais:

• Nuolatinė kritika, kuri pamažu ardo pasitikėjimą savimi.
• Socialinė izoliacija – tarsi nematomos sienos, statomos aplink auką.
• Profesinis nuvertinimas – nuolatinis darbuotojo pasiekimų menkinimas.
• Gandai ir šmeižtas – informacijos, kenkiančios asmens reputacijai, sklidimas.

Statistika atskleidžia nerimą keliančią situaciją:

• 2017 m. Lietuvos medikų sąjūdžio organizuotos apklausos rezultatai parodė, kad 52 proc. Lietuvos medikų patyrė ar patiria mobingą iš savo vadovų (LRS, 2021).
• 2020 m. vykdytas tyrimas atskleidžia, kad per pastaruosius 12 mėnesių apie 10 proc. apklaustųjų IT specialistų patyrė psichologinio smurto apraiškas (Rakalovič ir Stanislavovienė, 2023).
• 2023 m. 31,1 proc. mokytojų teigė, kad iš jų tyčiojosi administracijos darbuotojai, o 46,9 proc. mokytojų teko matyti, kaip administracijos darbuotojai tyčiojasi iš kitų mokytojų (LŠMPS, 2023).

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pateikia išsamų sąrašą veiksmų, kurie gali būti laikomi psichologiniu smurtu:

1. Nuolatinė nepagrįsta kritika
2. Sarkazmas
3. Pasikartojančios neigiamos pastabos
4. Riksmai
5. Darbuotojo ignoravimas
6. Šmeižtas
7. Manipuliavimas
8. Viešas žeminimas
9. Noras išjuokti, patyčios
10. Pasiekimų nuvertinimas
11. Seksualinis priekabiavimas
12. Grasinimas, gąsdinimas atleisti iš darbo

Svarbu atskirti konstruktyvią kritiką nuo psichologinio smurto. Pavyzdžiui:

• Konstruktyvi kritika: „Jonai, tavo pateiktame projekte yra keletas netikslumų. Gal galėtume kartu juos peržiūrėti ir patobulinti?“
• Psichologinis smurtas: „Jonai, vėl sugebėjai viską sugadinti. Ar tu iš viso sugebi ką nors padaryti tinkamai?“

Ne visi negatyvūs veiksmai darbo vietoje yra psichologinis smurtas. Štai keletas situacijų, kurios paprastai nelaikomos psichologiniu smurtu:

1. Darbuotojo nežinojimas apie teisės aktų reikalavimus ar įmonės vidaus tvarkas dėl informacijos stokos.
2. Pagrįstos pastabos ir konstruktyvi kritika atliekant darbuotojo veiklos vertinimą.
3. Darbdavio atliekamos patikros, ar darbuotojas laikosi darbo sutarties įsipareigojimų.
4. Įprasti nesutarimai ar nuomonių skirtumai tarp darbdavio ir darbuotojo.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad perdėtas reiklumas vieno darbuotojo atžvilgiu gali būti traktuojamas kaip psichologinis smurtas.

Psichologinio smurto prevencija ir kovos būdai

Efektyvi psichologinio smurto prevencija prasideda nuo sąmoningumo didinimo ir aiškių taisyklių nustatymo. Štai keletas patarimų:

1. Šviesti darbuotojus, kad jie gebėtų atskirti teisėtą kritiką nuo psichologinio smurto.
2. Kurti atvirą ir pagarbią organizacinę kultūrą.
3. Darbdaviams aiškiai komunikuoti apie netoleruojamą požiūrį į bet kokį smurtą ar priekabiavimą.
4. Užtikrinti greitą ir objektyvų reagavimą į skundus.

Kaip elgtis susidūrus su psichologiniu smurtu?

Jei patyrėte ar pastebėjote psichologinį smurtą, svarbu imtis veiksmų:

1. Fiksuokite incidentus: užsirašykite datas, įvykius, liudininkus.
2. Rinkite įrodymus: išsaugokite el. laiškus, SMS žinutes, darykite garso ar vaizdo įrašus (laikydamiesi teisėtumo ribų).
3. Kreipkitės į darbdavį ar atsakingą asmenį pagal nustatytą tvarką.
4. Jei situacija nesprendžiama, kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją.
5. Prireikus, ieškokite teisinės pagalbos.

Svarbu nepamiršti, kad melagingų kaltinimų pateikimas taip pat gali būti laikomas pažeidimu ir sukelti drausminę atsakomybę.

Psichologinio smurto pasekmės

Asmenims:

• Psichologinės traumos, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį. Dažnai pasireiškia depresija, nerimas ir net potrauminio streso sutrikimas.
• Karjeros stagnacija ar net nutrūkimas. Aukos dažnai susiduria su karjeros pertraukomis dėl patiriamo streso ir sumažėjusios savivertės.
• Asmeninių santykių pablogėjimas. Dėl darbe patiriamo streso kenčia ne tik profesiniai, bet ir asmeniniai santykiai, ypač šeimoje.

Organizacijoms:

• Produktyvumo sumažėjimas. Psichologinis smurtas mažina darbuotojų efektyvumą dėl padidėjusio streso ir motyvacijos stokos.
• Padidėjusi darbuotojų kaita. Psichologinio smurto aukos dažnai pasirenka palikti darbovietę, o tai didina personalo kaitą ir su ja susijusias išlaidas.
• Reputacijos žala. Psichologinio smurto atvejai, ypač jei jie tampa vieši, gali stipriai pakenkti organizacijos įvaizdžiui ir reputacijai.

Šios pasekmės rodo, kad psichologinis smurtas darbe yra ne tik asmeninis, bet ir organizacinis iššūkis, reikalaujantis rimto dėmesio ir veiksmingų prevencijos priemonių.

Išvada: nuo sąmoningumo iki veiksmų

Psichologinis smurtas darbe – tai ne tik individualus, bet ir visuomeninis iššūkis. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie pagarbios ir saugios darbo aplinkos kūrimo. Tai procesas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų.

Norintiems giliau pažvelgti į šią temą rekomenduojame Aistės Mažeikienės seminarą „Mobingas privačiame sektoriuje: atpažinimas, prevencija ir intervencija“. Šis seminaras suteikia praktinių įrankių, kaip atpažinti, užkirsti kelią ir kovoti su psichologiniu smurtu darbe.

JUMS GALI BŪTI AKTUALŪS ŠIE MOKYMAI: