Karolina Telyčėnaitė – Kacvinskė

Lygiavertiškumas viešuosiuose pirkimuose – ar mokame nustatyti tokį reikalavimą pirkimo sąlygose?

 

Publikuota: 2024-04-22

Parengti techninę specifikaciją ne visada yra lengva. Turime labai daug taisyklių ir reikalavimų, visgi sunkiausia, kiek pastebiu, susigaudyti ką galime ir ko geriau nenustatyti rengiant techninę specifikaciją (TS). Vienas tokių dalykų lygiavertiškumas.

Šiaip tokie galioja kaip ir nerašyta taisyklė, geriau nenaudoti prekės ženklų ir standartų, kai rengiate TS. Visgi ne visada pavyksta, bet jei jau juos naudoti pasiryžote, tam, kad nesulauktumėte priežiūros institucijų pastabų ar tiekėjų skundų dėl ribojančios TS ir paslėptos diskriminacijos, norisi pateikti keletą patarimų į ką reiktų atkreipti dėmesį, kai bandysite pasinaudoti lygiavertiškumo galimybe aprašant TS reikalavimus.

Taigi, kaip skamba pai Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) norma ir kas svarbu, kad teisingai ją mokėtume taikyti.

VPĮ 37 str. 4 d. Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu:

<…>

(2 p. ) Nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti laikomasi tokios pirmumo tvarkos: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentas, informacinių ir ryšių technologijų bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos organizacijų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, sąmatų apskaičiavimu ir vykdymu bei prekių naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“.

Būtent apie tą lygiavertiškumo nustatymo pareigą pirkimo dokumentuose ir ketinu pakalbėti plačiau, nes Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (LVAT) šiais metais pateikė du išaiškinimus minėtu klausimu, taigi, norisi apžvelgti, kodėl ši praktika išsiskyrė, nes tarp sprendimų praėjo nedaug laiko.

Bet pradėkime nuo pradžių kaip kilo idėja, kad tą lygiavertiškumą visada reikia visur nurodyti ir tada grįšiu apžvelgti tuos naujausius LVAT išaiškinimus.

Taigi, VPĮ 37 str. yra aprašytos bendrosios taisyklės kaip reiktų aprašyti TS nuostatas. Beje įdomu dalykas, kad minėtas straipsnis nėra tiesiogiai taikomas mažos vertės pirkimams, bet tai tikrai nereiškia, kad atliekant mažos vertės pirkimus kažkokių taisyklių TS sąlygoms nėra. Yra, tik jos ne tokios „griežtos“ formuluočių prasme, o pagrindinis tokių TS vertinimo pjūvis yra sąlygų vertinimas per konkretų tiekėją. Aha, tiekėją, ne gamintoją ar pan., apie ką dažniausiai pagalvojame tarptautinių ir supaprastintų pirkimų atveju. Apie šią takoskyrą planuoju parašyti straipsnį, tai jei pamirščiau – priminkite.

VPĮ 37 str. įtvirtinti bendrieji pagrindai, pvz. nenurodome konkretaus prekės modelio, rašome reikalavimus su paklaida arba intervalais ir apie ką bus šis mano straipsnis, jei naudojame standartus, visada nurodome žodžių junginį „arba lygiavertis“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) jau tokioje senokoje nutartyje (2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015) pateikė bendrą išaiškinimą dėl lygiavertiškumo ir standartų naudojimo rengiant TS. Pasak LAT, iš esmės nurodžius labai konkretų standartą, praktiškai tiekėjui siūlyti alternatyvas, tampa nebeįmanoma. Beje šiame ginče buvo nustatyta, kad pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad kondicionavimo įrenginiai gali būti sertifikuoti lygiaverčiame sertifikavimo centre ar turėti lygiavertį sertifikatą ir tiekėjai gali pateikti kondicionavimo įrenginius, kurie būtų lygiaverčiai esamiems, t. y paprastai tariant trūko nuorodos “arba lygiavertis”, o ir pačios pirkimo sąlygos, vertinant jas sistemiškai, nepateikė nuorodos į galimybes ateiti tiekėjams su alternatyviais standartais. Pasak LAT, tiekėjų pasiūlymų lygiavertiškumas įrodinėtinas ir nustatytinas pagal pirkimo sąlygose įtvirtintus techninius, funkcinius reikalavimus ar standartus, o šie kriterijai sietini ne su sertifikavimo įstaiga, o su konkrečiais, tarpusavyje palyginamais parametrais, standartizuotais reikalavimais, juolab kad neatmestina tikimybė, jog sertifikavimo įstaigoje patikrinti įrenginiai gali būti tarpusavyje nesulyginami. LAT nurodė, kad tokiu atveju tokia parengta TS iš esmės laikoma nesuderinama bendruoju imperatyvu užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Taigi, tai pažeidiminė situacija. Beje įdomus dalykas, perkančioji organizacija gindamasi, teisme nurodė, kad dalinai toks pirkimo sąlygų numatymas buvo susijęs su naudojamomis inžinerinėmis charakteristikomis esamai įrangai, taigi kitokių standartų nurodymas prieštarautų galimam suderinamumui ar atitikimui. Visgi LAT nesutiko su tokiu aiškinimu ir tuo pačiu pabrėžė: “ <…> jai nepakanka pirkimo dokumentuose nurodyti turimos įrangos modelius ir glaustai apibūdinti perkamų prekių savybes bei siekiamą visų įrenginių suderinamumo tikslą, tačiau ji privalo aiškiai ir detaliai apibūdinti turimą įrangą, inter alia, nurodyti tikslias svarbiausias veikimo savybes, įrengimo reikalavimus ir kitas aplinkybes tam, kad naujame konkurse dalyvaujantys ūkio subjektai, kurie gali pasiūlyti panašių prekių, galėtų įvertinti prekių lygiavertiškumą ir galimybes dalyvauti pirkimo procedūrose. Bet kokiu atveju vien tik turimos įrangos nuoroda pirkimo dokumentuose laikytina nepakankamu pirkimo objekto apibūdinimu”. LAT taip pat šioje jau senoje byloje taip pat akcentavo, kad standartu ir visokių prekių ženklų naudojimas labai riboja tiekėjus, nes lygiavertiškumą pagrįsti reikės gerokai pasistengti: “ <…> lygiavertes prekes, konkuravimo galimybės su ūkio subjektais, siūlančiais tuos pačius įrenginius, tampa menkesnės ir nelygiavertės. Be to, konkreti nuoroda į atitinkamą gamintoją leistina tik išimtiniais atvejais, o tokių nagrinėjamoje byloje nenustatyta, nes, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Techninės specifikacijos apimtis, sunkumai, su kuriais galėtų susidurti perkančioji organizacija, tiksliai apibūdindama prekių suderinamumą, kaip nurodyta pirmiau, nepakankamos priežastys, juolab kad procese jos tiksliai ir nenustatytos (pvz., nenurodyta, kokios apimties būtų išsamūs reikalavimai ir sąlygos), nesilaikyti imperatyviųjų VPĮ nuostatų.”. Visgi ši išaiškinimas svarbus dėl pačių standartų naudojimo/ nenaudojimo TS praktikoje. LAT nurodė, kad: “<…> prekės sertifikavimo (atestavimo) reguliavimu siekiama kelių tikslų: arba įrodyti prekės atitiktį perkančiosios organizacijos iškeltiems reikalavimas <…> arba įrodyti, kad siūlomų prekių savybės ar specifikacija yra lygiavertė perkančiosios organizacijos nustatytiems funkciniams reikalavimams ar pageidaujamam rezultatui <…>. Taigi reikalavimas pateikti sertifikavimo įstaigos atitikties patvirtinimą iš esmės laikytinas įrodomąja priemone, o ne savarankišku reikalavimu prekei. Dėl to reikalavimas, susijęs su bandymo įstaigos patikrinimu ir išduotu sertifikatu, iš esmės yra tinkamas, tačiau jis turi būti susietas su atitinkamais konkrečiais reikalavimais pirkimo objektui.” Ši vieta labai svarbi suvokimui kam naudojame standartus TS ir kodėl konkretaus standarto įtvirtinimas yra nepagrįstas tiekėjų ribojimas.

Ir šioje vietoje visgi svarbios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) išvados. Pasak ESTT: “ <…>tai, jog po konkrečios prekės aprašymo specifikacijose nėra pridėti žodžiai „arba lygiavertė“, gali ne tik atgrasyti ūkio subjektus, tiekiančius panašias prekes, nuo dalyvavimo konkurse, bet ir trikdyti importą Europos Sąjungos vidaus prekyboje, galimybę sudaryti sutartį paliekant tik Konkurso dalyviams, ketinantiems naudoti konkrečiai nurodytą prekę ( ESTT 1995 m. sausio 24 d. sprendimą Komisija prieš Nyderlandus, C-359/93, ). Pasak ESTT tais atvejais, kai pamirštama įrašyti žodžių junginį „arba lygiavertis” eliminuojama galimybė nagrinėti pirkimo objekto lygiavertiškumą, net tada pasiūlytas pirkimo objektas lygiavertis būtų iš esmės de facto keičiamos pirkimo sąlygos (o puikiai suprantate, kad tai yra draudžiama), taigi tokiu atveju būtų konstatuoti ir tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimai (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).

Kitoje byloje LAT išaiškino kaip vyksta lygiavertiškumo įrodymų vertinimas ir kodėl žodžių junginio “arba lygiavertis” neįtvirtinimas nėra gerai. LAT 2015 m. kovo 4 d. nutartyje Nr. 3K-3-96-916/2015 nurodė “<…> bet kokiu atveju privalo nurodyti, kad priimamos lygiavertės prekės, nes priešingu atveju nuo dalyvavimo konkurse atgrasomi jomis prekiaujantys tiekėjai, trikdomas laisvas prekių judėjimas Europos Sąjungoje; kai perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje neįtvirtina nuorodos „arba lygiavertis“, ji eliminuoja galimybę nagrinėti prekių lygiavertiškumą, nes iš anksto preziumuoja ir pirkimo dokumentuose tai įtvirtina, kad joks prekių lygiavertiškumas negalimas; kita vertus, tokiu atveju, net jei perkančioji organizacija ir laikytų, kad tiekėjo pasiūlytos prekės lygiavertės, ji negalėtų jų vertinti kaip tinkamų, nes tokios galimybės pirkimo sąlygoje nenustatyta, o priešingi veiksmai lemtų jos pakeitimą de facto ir tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimą”, LAT taip pat dar nurodė: “<…> jei tiekėjo siūlomas pirkimo objektas iš tiesų lygiavertis perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams ir funkciniams reikalavimams, tokiu jis ir turi būti pripažįstamas, nepriklausomai nuo prekių, paslaugų ar darbų svarbos; neidentiškais parametrais apibūdinto pasiūlymo pateikimas VPĮ 25 straipsnio prasme savaime nereiškia kitų tiekėjų teisių pažeidimo, priešingai – atspindi jų konkurenciją; lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia reikalavimą vienodai vertinti tiekėjų pasiūlymus, kurie yra lygiaverčiai ar iš esmės vienodai konkurencingi, nebent skirtingą jų vertinimą būtų galima pateisinti”.

Lygiavertiškumo vertinimui be galo svarbus ir tiekėjų elgesys. Ką teikėjai darė ar naudojosi tokia teise ir kaip perkančiosios organizacijos tai įvertino. LAT 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015 išaiškino, kad tiekėjams kyla pareiga įrodyti siūlomų prekių lygiavertiškumą perkančiosios organizacijos apibūdintam pirkimo objektui ir išviešintiems jo įsigijimo tikslams, bet ne šių identiškumą; jei perkančioji organizacija vertina, kad tiekėjo pateikiamais duomenimis neįrodytas siūlomos prekės lygiavertiškumas, ji šią poziciją turi detaliai pagrįsti, be kita ko, pateikdama jos turimus įrodymus, o teismai turi išsamiai visus byloje pateiktus duomenis vertinti tarpusavyje. Toje pačioje byloje LAT taip pat labai aiškiai pasakė, kad objektų lygiavertiškumas nereiškia jų identiškumo, tai reiškia ir standartai gali būti ne žodis žodin vienodi, iš esmės jų tikslas aprašyti funkcines objektų savybes panašiai, bet ne tapačiai. Toje pačioje byloje LAT tai pat nurodė, kad tiekėjų pasiūlymų atitiktis techniniams reikalavimams privalo būti pagrįsta gamintojų techniniais dokumentais ar kitais lygiaverčiais duomenimis, ypač tais atvejais, kai toks reikalavimas yra nustatytas viešojo pirkimo sąlygose. Viena vertus, tokiu būdu užtikrinamas gautos informacijos patikimumas ir patikrinamumas, nes perkančioji organizacija gauna informaciją iš objektyvaus ir nešališko šaltinio, paprastai nesuinteresuoto konkretaus viešojo pirkimo baigtimi. Kita vertus, užtikrinamas skaidrumo imperatyvas, įpareigojantis perkančiąją organizaciją, reikalavusią kartu su pasiūlymu pateikti gamintojo parengtus katalogus ir siūlomų prekių techninių charakteristikų aprašymus, laikytis savo pačios nustatytų sąlygų ir tiekėjų pasiūlymus vertinti išimtinai pagal viešojo pirkimo dokumentus. Taigi, siekiant sudaryti tiekėjams galimybę įrodyti lygiavertiškumą, ypač jei paskaitėte mano Jums aukščiau pateiktas LAT bylų svarbiausias mintis ir citatas, labai svarbu pirkimo sąlygose sudaryti apskritai tokią galimybę tiekėjams naudotis bei galimybę teikti lygiaverčius sprendinius, ar tai būtų TS sąlyga ar TS naudojamas standartas, taigi tas žodžių junginys “arba lygiavertis” yra be galo svarbu.

Nepamirškite, kad net jei pirkimo sąlygose nustatysite “arba lygiavertis”, bet sistemiškai skaitant pirkimo sąlygas, vis tiek jos būtų pritaikytos konkrečiam tiekėjui vis tiek gerai nebus. Kaip 2021 m. birželio 30 d. nutartyje Nr. e3K-3-151-969/2021 pažymėjo LAT: „ teisėjų kolegija pažymi, kad perkančioji organizacija šiuo atveju dirbtinai sukūrė įspūdį, jog skatina konkurenciją, įtvirtindama realiai nepritaikomas pirkimo sąlygas, ir tokiu būdu klaidino prieigos prie programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ kodo neturinčius tiekėjus sukeldama jiems nepagrįstus lūkesčius varžytis pirkime. Tokia ginčijamų Pirkimo sąlygų formuluotė, kai, siekiant paslaugas pirkti iš tiekėjo, turinčio prieigą prie „Siveillance ELS Web“ programinio kodo, suteikiama teisė kvalifikaciją grįsti lygiaverčių programinių įrangų sertifikatais, nesuteikiančiais teisės teikti „Siveillance ELS Web“ priežiūros paslaugas, klaidina tiekėjus, neleidžia jiems pagrįstai įsivertinti galimybių dalyvauti Pirkime.

Apžvelgus aukščiau mano išrašytą teismų praktiką svarbiausia suprasti šiuos aspektus su TS formuluotėmis:

Neformuluojame reikalavimų kai yra tikslus parametras/ reikšmė ar standartas be žodžių junginio “arba lygiavertis”.

Nustatome pirkimo dokumentuose teikėjams ateiti su alternatyviais parametrais, nemaišykime su alternatyviais pasiūlymais. Tai reiškia, kad lygiavertiškus sprendinius turite vertinti su įrodymais, o jei manote, kad pasiūlyti parametrai nėra lygiaverčiai, paaiškiname kodėl ir pateikiame šį paaiškinimą per potencialaus laimėtojo pasiūlymo palyginimą.

Tai, kad pirkimo sąlygose nurodėte „arba lygiavertis”, dar nereiškia, kad tikrai tą ir padarėte. Pirkimo sąlygas visada skaitome sistemiškai, tai gal TS ir bus gera, bet kvalifikacijos reikalavimai ar sutarties vykdymo sąlygos gali reikšti ką kitą.

Neretai suderinamumu grindžiamas alternatyvų nebuvimas, taip ir su standartais. Jei jau taip drąsiai norite teigti tiekėjui, tai nepamirškite pateikti išsamių įrodymų kodėl taip yra.

Pasak ESTT nenumatydami lygiaverčio sprendinio, nesudarome tiekėjams galimybė konkuruoti, o nepamirškite, kad sąlygų keisti pasiūlymų vertinimo metu taip pat negalite. Aja jai, ką dabar daryti? Atsakymą rasi čia

Pagalvojame, o gal galime aprašyti TS be standartų ir prekių ženklų? Nepamirškite visgi jų naudojimas yra išimtis ir visada yra tikimybė sąlygas sukurti tokias, kurios gali būti paslėpta diskriminacija (taip geriau nedarykite).

Pradžioje jau užsiminiau, kad tuo pačiu apžvelgiu du LVAT išaiškinimus. Tam, kad geriau pavyktų suprasti LVAT išvadas norėjosi plačiau paaiškinti TS rengimo klaidas ir kodėl tas žodžių junginys „arba lygiavertis“ yra toks svarbus. Tikiuosi pasidarė bent kiek aiškiau. Taigi tiek du išaiškinimai yra susiję su Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) vykdyta paskesne pirkimų priežiūra. Apie pačios institucijos vertinimą ir praktiką plačiau nekalbėsiu, bet noriu pakomentuoti LVAT išvadas, kurios pradžioje atrodo iš esmės vienodos, nes pasisako dėl pažeidimų rengiant TS ir standartų naudojimą. Norisi Jums paaiškinti kodėl situacijose dėl standartų LVAT visgi formulavo skirtingas išvadas ir vienoje byloj palaikė CPVA, kitoje nesutiko su CPVA dėl nustatytų pažeidimų ir taikytų korekcijų. Taigi 2024 m. sausio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024 LVAT nesutiko su CPVA argumentais dėl nustatyto pažeidimo ir taikytos finansinės korekcijos, pasak LVAT tai, kad prie kiekvieno naudojamo standarto ar medžiagų techninės charakteristikos reikalavimu nebuvo nurodyta žodžių junginio “arba lygiavertis” nereiškia, kad parengta TS buvo ribojanti. LVAT pasižiūrėjo pirkimo dokumentus sistemiškai ir visgi aplinkybės, kad pirkime sudalyvavo daug tiekėjo, o sąlygose ir pirkimo sutartyje buvo bendrojo pobūdžio nuorodos, kad techniniame projekte pateiktos medžiagų savybės gali būti keičiamos kitomis ir neprastesnių parametrų ir lygiaverčiais sprendiniais, nereiškia, kad naudoti standartai ribojo tiekėjus. Čia kelios, mano nuomone, svarbiausios citatos:

“ Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė įsigyti Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos rekonstravimo darbo projekto parengimo ir rangos darbų atlikimo darbus, kurie atliekami vadovaujantis Techniniu projektu (Pirkimo sąlygų 3 priedas), darbų kiekių žiniaraščiais (Pirkimo sąlygų 4 priedas) bei teisės aktais, reglamentuojančiais projektavimo darbų atlikimą. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte įtvirtinta pastaba, kurioje nurodoma, kad Techninio projekto specifikacijose, aiškinamuosiuose raštuose, brėžiniuose ar kiekių žiniaraščiuose galimai nurodyti medžiagų / įrangos gamintojai ar prekės ženklai yra tik informacinio pobūdžio, ir rangovas nėra įpareigotas siūlyti ir / ar naudoti šių gamintojų produkciją. Rangovas parinkdamas medžiagas pagal pateiktus darbų sąnaudų žiniaraščius ir pateiktą techninį projektą, pasiūlymo teikimui, vietoje įvardintų medžiagų turi teisę parinkti lygiavertes medžiagas (pateikiant tai įrodančius dokumentus). Pirkimo sąlygų 5 priede Statybos rangos sutarties projekto 5.24 punkte taip pat nustatyta, kad jeigu Techniniame projekte ar veiklų sąraše yra nurodyti konkretūs modeliai, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipas, konkretaus gamintojo ar kilmės Medžiagos, Įranga ar Mechanizmai, galima naudoti analogiškus, ne prastesnių parametrų ir kokybės Medžiagas, Įrangą ar Mechanizmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutarties projekte pateikiama ir medžiagos sąvoka – tai yra visa tai, kas turi sudaryti darbus ar jų dalį (1.8 p.).”

“Techniniame projekte „Susisiekimo dalis“ (žymuo: P/20235-TP-SMG-I-02) aprašant, be kita ko, reikalavimus asfalto dangų medžiagoms ir jų mišiniams nurodyta, kad naudojamas bitumas turi atitikti LST EN 12591:2002 ir LST EN 14023:2006 reikalavimus, sutartinių ženklų atramų ir įrengimo medžiagai – plieno rūšiai ir matmenims parinkti galioja standartas LST EN 10219-2, požeminių komunikacijų apžiūros šulinių liukai pakeliami į projektinį aukštį naudojant šulinių aukščio reguliavimo žiedų sistemą atitinkančią EN 124:2000 reikalavimus, o gamtinio akmens trinkelės turi atitikti standarto LST EN 1342 reikalavimus”.

“<…> perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose (Techniniame projekte) nurodė pageidaujamas medžiagas / statybos produktus, kurie turi atitikti konkrečius standartus be nuorodos „arba lygiavertis“, tačiau sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygas darytina išvada, jog jose medžiagos sąvoka atitinka VPĮ 2 straipsnio 34 punkto 1 dalyje pateikiamą techninės specifikacijos perkant darbus sąvoką ir vartojama labai plačiai, tai yra kaip apimanti visa tai, kas turi sudaryti darbus ar jų dalį (Sutarties projekto 1.8 p.), įskaitant bitumą, plieną, šulinių aukščio reguliavimo žiedų sistemą, trinkeles. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikė informaciją, jog priimtinos ir lygiavertės medžiagos (pateikiant tai įrodančius dokumentus) (Pirkimo sąlygų 2.1 p.), todėl šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Pirkimo tikslą, vien tai, kad Pirkimo sąlygų 2.1 punkte, Sutarties projekto 5.24 punkte neįvardintas standartas, nesudaro pagrindo teigti, kad Pirkimo sąlygų 2.1 punktas neužtikrino sąžiningos konkurencijos principo.

Nors atrodytų jei jau LVAT sprendimas panašiu pagrindu buvo ką tik išnagrinėtas, tai kodėl panašioje byloje 2024 m. vasario 14 d.nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-742-415/2024 visgi buvo pakeistas vertinimas ir priimtas kitoks sprendimas. Pačio sprendimo 27 p. LVAT paaiškina, kad visgi nesutampa ratio decidendi (faktinės aplinkybės nėra identiškos, tai remtis vieno praktika nėra pagrindo). Visgi situacijos tikrai kitokios. Perkančioji organizacija parengė techninį projektą ir jame buvo daug nuorodų į taikomus standartus. Tų pačių pirkimo sąlygų 4.2 p. buvo nurodyta, kad „Jei techninėje dokumentacijoje nurodytas konkretus pavadinimas, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipas, konkreti kilmė ar gamyba, laikyti, kad šalia minėtų apibūdinimų yra įrašytas žodis „lygiavertis“ ir ruošiant pasiūlymus gali būti siūloma tokia pat arba lygiavertė prekė.“ Be to, kaip nurodyta LVAT nutartyje pirkimo sąlygų 4.3 punkte taip pat buvo nurodyta, kad „Techniniame darbo projekte nurodyti prekės ženklai, produktai, kilmė ir pan. yra tik informacinio pobūdžio, ir rangovas nėra įpareigotas siūlyti ir (ar) naudoti šių gamintojų produkciją bei gali siūlyti ir geresnių charakteristikų“.

Klausimas ar kažkur šių sąlygų matote sąvoką standartas? Aš tai nematau, tai čia ir yra šios bylos vertinimo skirtingumas. Nors perkančioji organizacija numatė bendrąją sąlygą, kurios skaitant aukštesnę LVAT išvadą, kaip ir pakaktų, nes ji būtų laikanti apimanti ir kitas sąlygas, bet visgi skirtumas nuo šios bylos išvados tokios sąlygos aiškumas ir pakankamumas. Juo labiau, kad tas pats LVAT rėmėsi jau mano cituotomis ESTT išvadomis kaip svarbu pagalvoti kokius reikalavimus nustatysime ir ar tikrai įtvirtinsime viskas sąlygas, kuriose bus aiškiai išreikštas pasiūlytų reikalavimų lygiavertiškumas.

Ir čia manau yra raktas suprasti kodėl atrodytų panašiose nutartyse yra priimtos skirtingos teismų išvados. Štai dar kelios svarbios paskutinėje byloje pateiktos citatos:

“Anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių kontekste taikant paminėtą teisinį reguliavimą bei atsižvelgiant į ESTT bei kasacinio teismo pateikiamus šiai bylai aktualios teisės aiškinimus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Techniniame projekte nurodžius konkrečius standartus be prierašų „arba lygiavertis“, kai toks reikalavimas tiesiogiai kyla iš VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų ir atsižvelgus į tai, jog pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas – UAB „Virdaleka“, su kuriuo Projekto vykdytojas 2022 m. rugsėjo 14 d. ir sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. SŽ-1334, nors kvietimą dalyvauti Pirkime buvo priėmę 7 tiekėjai, pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.”.

“Pažymėtina, kad aplinkybės, jog Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 4.2 punkte nurodė, kad „Jei techninėje dokumentacijoje nurodytas konkretus pavadinimas, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipas, konkreti kilmė ar gamyba, laikyti, kad šalia minėtų apibūdinimų yra įrašytas žodis „lygiavertis“ ir ruošiant pasiūlymus gali būti siūloma tokia pat arba lygiavertė prekė“, taip pat tų pačių Pirkimo sąlygų 4.3 punkte buvo nurodyta, kad „Techniniame darbo projekte nurodyti prekės ženklai, produktai, kilmė ir pan. yra tik informacinio pobūdžio, ir rangovas nėra įpareigotas siūlyti ir (ar) naudoti šių gamintojų produkciją bei gali siūlyti ir geresnių charakteristikų“, savaime nesuponuoja pažeidimą paneigiančių teisinių vertinimų. Konstatuoti, kad padarytas pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio, taigi nevertintinas kaip VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimas, būtų teisinis pagrindas tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad tokia faktinė bei teisinė situacija nedaro objektyviai pagrindžiamos įtakos konkurencinei aplinkai. Šiuo atveju prieiti prie tokios išvados, ypač atsižvelgiant į šios Nutarties 21 ir 23 punktuose nurodytus faktinės situacijos teisinio vertinimo kriterijus, nėra pagrindo”

Pabaigai, matyt reiktų apibendrinimo, bet tuos svarbiausius dalykus dėl “arba lygiavertis” naudojimo iš esmės Jums pristačiau. Čia matyt tik pakartosiu VPT metodinėje medžiagoje pateiktą išaiškinimą, kad visgi VPĮ išlygų nedaro, ir kaip sako VPT, nepriklausomai nurodomų argumentų ar aplinkybių, žodžius „arba lygiavertis“ nurodyti privaloma.

 

Straipsnio šaltinis: https://www.pirkimuzinute.lt/ 2024-03-13

 

JUMS GALI BŪTI AKTUALŪS ŠIE MOKYMAI: