Informuojame, kad dėl koronaviruso Lietuvoje reaguojame atsakingai, todėl visi mokymai vyksta nuotoliniu būdu. Daugiau informacijos rasite čia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė viršvalandinio darbo ir darbo nakties metu išaiškinimus

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 pateikė viršvalandinio darbo ir darbo nakties metu išaiškinimus.

1) Viršvalandiniu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuriam būdingi šie požymiai – t. y. darbas, kuris: a) dirbamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę; b) dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia; c) iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui).

2) Įrodinėjimo dėl nurodymo dirbti viršvalandinį darbą (ne)egzistavimo pareigos darbdaviui nustatymas, t. y. reikalavimas, kad darbdavė įrodytų, jog ji nedavė darbuotojui nurodymo dirbti viršvalandžius, iš esmės reikštų reikalavimą įrodyti tą, ko darbdavys objektyviai negali įrodyti, todėl toks aptariamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštos paskirstymas būtų nepagrįstas. Paprastai tariant, darbuotojas turi pateikti įrodymus, jog jis darbdavio nurodymu vykdė savo darbo funkcijas, viršydamas nustatytą darbo trukmę.

3) Darbdavys, norėdamas nemokėti darbuotojui už nakties darbą (kelyje), turi pareigą įrodyti, jog tokio darbuotojo darbas naktį kėlė grėsmę saugiam eismui keliuose. Pavyzdžiui, krovinių vežimo transporto priemonės vairavimas naktį gali kelti grėsmę saugiam eismui keliuose, priklausomai nuo objektyvių veiksnių (pvz., oro sąlygų, kelių būklės, transporto priemonių srauto ir pan.), ir (arba) nuo subjektyvių veiksnių (pvz., vairuotojo sveikatos būklės, savijautos, jo vairavimo įgūdžių ir pan.).

4) Darbdaviui, siekiant organizuoti mobiliojo darbuotojo darbą, tenka tokios pozityviosios pareigos: 1) informuoti mobilųjį darbuotoją apie jam, kaip transporto priemonės vairuotojui, taikomus darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimus; 2) užtikrinti, kad mobiliojo darbuotojo darbo grafikas atitiktų nustatytus darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimus; 3) nuolat kontroliuoti, kaip mobilusis darbuotojas laikosi jam taikomų darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimų; 4) reaguoti į nustatytus darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimų pažeidimus, t. y. pašalinti identifikuotus pažeidimus ir imtis prevenciškų priemonių, kurios užkirstų kelią naujiems pažeidimams atsirasti.