LAT išaiškino mobilaus darbuotojo ir darbdavio teises ir pareigas, apmokėjimo už darbą poilsio dienomis bei nakties metu ir viršvalandinio darbo sąlygas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2019 m. lapkričio 27 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-359-701/2019 ir pateikė aktualius išaiškinimus apie mobilųjį darbuotoją, apmokėjimą už viršvalandinį, nakties, darbą poilsio ir švenčių dienomis.

Byloje tolimųjų reisų vairuotojas reiškė reikalavimus įmonei dėl darbo užmokesčio, dienpinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas teismui nurodė, kad įmonė neteikė jam informacijos apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, nenurodė viršvalandinių darbų trukmės, taip pat nežymėjo jo didžiosios faktiškai dirbo laiko dalies ir nemokėjo darbo užmokesčio. Paaiškino, kad išdirbtas darbo laikas ir darbo užmokestis su kitomis išmokomis apskaičiuoti pagal vairuotojo kortelės kassavaitinės diagramos duomenis.

LAT, nagrinėdamas bylą, atsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, todėl jam taikomos darbo kodekso normos, tolimųjų reisų vairuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtinti Darbo ir poilsio laiko ypatumai ekonominės veiklos srityse (toliau – Darbo ir poilsio laiko ypatumai). Teismas pažymėjo, kad ieškovas, vairuodamas transporto priemonę, veždavo krovinius į Rusijos Federaciją ir Kazachstaną. Šios valstybės, o kartu ir tranzitinės valstybės (Baltarusija, Ukraina), nėra Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalys, todėl Reglamento 561/2006 nuostatos netaikomos tiems vežimams, kuriuos darbo sutarties galiojimo laikotarpiu vykdė ieškovas. Tokiems pervežimams turi būti taikomas AETR (Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo).

Dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo

DK reglamentuoja apmokėjimą už viršvalandinį darbą. Pirminis požymis, vertinant ar yra viršvalandinis darbas, yra darbuotojui nustatytos darbo laiko trukmės vykdant jam pavestas darbo funkcijas viršijimas. Tai savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas DK 144 straipsnio prasme dirbo viršvalandinį darbą. Toks darbas turi būti dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Taip pat toks darbas yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui).

Konkrečioje byloje teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl viršvalandinio darbo, kadangi vairuotojas neįrodė, kad darbdavio nurodymu vykdė savo darbo funkcijas, viršydamas nustatytą darbo laiko trukmę.

Teismas išaiškino, kad įrodinėjimo dėl nurodymo dirbti viršvalandinį darbą (ne)egzistavimo pareigos įmonei nustatymas, t. y. reikalavimas, kad įmonė, kaip darbdavė, įrodytų, jog ji nedavė ieškovui nurodymo dirbti viršvalandžius, iš esmės reikštų reikalavimą įrodyti tą, ko ji objektyviai negali įrodyti, todėl toks aptariamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštos paskirstymas būtų nepagrįstas.

Dėl apmokėjimą už nakties darbą

DK 154 straipsnis reglamentuoja darbo naktį ypatumus, tačiau Darbo ir poilsio laiko ypatumų 1.7 punkte yra įtvirtinta išlyga, kad transporto srityje netaikomos DK 154 straipsnio nuostatos dėl darbo naktį. Bylą nagrinėję teismai (pirma ir apeliacinė instancijos) nustatė, kad ieškovas pats savarankiškai organizavo savo darbą, darbo ir poilsio laiko trukmę. Darbo ir poilsio laiko ypatumų 11.4 punktas nurodo, jog, kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį. Darbo ir poilsio laiko ypatumų 11.5 punkte nustatyta, kad už darbą naktį mokama pagal DK 193 straipsnį, kompensacija (didesnis apmokėjimas, papildomas poilsio laikas ir kita) už nakties darbą gali būti skiriama pagal kolektyvines sutartis, darbdavių ir darbuotojų susitarimus, jeigu tai nekelia grėsmės kelių eismo saugai. AETR 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto ūkio subjektas nemoka samdomiems vairuotojams jokių išmokų, netgi premijų ar priedų prie atlyginimo už nuvažiuotą atstumą ir (arba) vežamų krovinių kiekį, jei šių mokėjimų pobūdis kelia grėsmę saugiam eismui keliuose ir (arba) skatina pažeisti ši susitarimą. Pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumų 14 punktą mobiliųjų darbuotojų darbo laikas turi būti žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose; darbdaviai yra atsakingi už mobiliųjų darbuotojų darbo laiko žymėjimą.

Apibendrindamas LAT nurodė, kad darbdavys: 1) turi informuoti mobilųjį darbuotoją apie jam, kaip transporto priemonės vairuotojui, taikomus darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimus; 2) užtikrinti, kad mobiliojo darbuotojo darbo grafikas atitiktų nustatytus darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimus; 3) nuolat kontroliuoti, kaip mobilusis darbuotojas laikosi jam taikomų darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimų; 4) reaguoti į nustatytus darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimų pažeidimus, t. y. pašalinti identifikuotus pažeidimus ir imtis prevencinių priemonių, kurios užkirstų kelią naujiems pažeidimams atsirasti.

Dėl apmokėjimo už darbą poilsio dienomis

Šeštadienis ir sekmadienis pagal Darbo ir poilsio ypatumų 1.10 punktą yra (gali būti) įprastos transporto priemonės vairuotojo darbo dienos, nebent jo darbo grafike patvirtintos poilsio dienos sutampa su šiomis bendromis poilsio dienomis, todėl, jeigu nėra tokios sutapties, už transporto priemonės vairavimą šeštadienį ir (ar) sekmadienį mokamas įprastas (ne padidinto tarifo) darbo užmokestis.

Jeigu įmonė būtų vykdžiusi jai, kaip darbdavei, tenkančias pareigas, susijusias su transporto priemonės vairuotojui nustatytų darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimų, su kuriais yra neatsiejamai susijęs ir darbo funkcijų vykdymas poilsio dienomis, užtikrinimu, būtų svarbus argumentas jos nežinojimas/nesutikimas dėl darbuotojo darbo poilsio dienomis.

Dėl apmokėjimo už darbą švenčių dienomis

Ieškovo, kaip transporto priemonės vairuotojo, darbas pagal savo pobūdį nepriskirtinas tiems darbams, kurie DK 162 straipsnio 2 dalies prasme gali (turi) būti atliekami ir švenčių dienomis. Kita vertus, atsakovė, pagal pareigas neužtikrinusi tinkamo ieškovo darbo organizavimo, įskaitant jo vykdytų darbo funkcijų priežiūrą ir kontrolę, neturi teisės remtis faktinėmis aplinkybėmis (nežinojimu, sutikimo nedavimu) kaip teisėtu atsisakymo mokėti padidinto tarifo darbo užmokestį ir už darbą švenčių dienomis pagrindu.

LAT nutarė

Konkrečioje byloje teismas ieškovo reikalavimus dėl nakties darbo ir dėl darbo poilsio ir švenčių dienomis grąžino apeliacinei instancijai nagrinėti iš naujo, o paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atmestas ieškovo (vairuotojo) reikalavimas dėl apmokėjimo už viršvalandinį darbą.