Jurgita Navikienė

J. Navikienė. Kaip tobulinti patyrusio specialisto įgūdžius, kad nenusiristum iki profano?

Publikuota: 2023-11-27

RINKTIS JURGITOS NAVIKIENĖS SEMINARUS

 

 

Apskaitos specialisto profesinė kompetencija apibrėžiama kaip asmens įgytos profesinės kvalifikacijos, profesinės patirties ir profesinių etikos principų laikymosi bendra visuma. Profesinė kvalifikacija yra viena iš profesinės kompetencijos sudėtinių dalių. Įgijus profesinės patirties, „užmigti ant laurų“ nereikėtų, nes teisės aktų kaita yra nuolatinė, todėl reikia vadovautis mokymosi visą gyvenimą principu. Prie kompetencijų kėlimo turėtų prisidėti, jį skatinti ir įmonės vadovai.

Profesinė kvalifikacija gali būti įgyjama dar iki profesinės patirties, tai yra, kai studijuojami finansai, apskaita ar ekonomika technologijų mokymo centruose, kolegijose ar universitetuose, taip pat tik baigus gimnaziją ar keičiant profesiją. Po to pradedama apskaitininko, buhalterio ar finansininko karjera. Tačiau norint sėkmingai įgyvendinti šią karjerą, teks savo žinias tobulinti nuolatos.

Padeda aprėpti visus darbo įrankius

Apskaitos specialistas turėtų siekti įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą ir naudotis įvairiais žinių įgijimo ištekliais bei šaltiniais. Profesinės kompetencijos išlaikymas reikalauja nuolat žinoti ir suprasti svarbias technines, profesines ir verslo naujoves. Nuolatinis profesinis tobulėjimas ugdo ir įtvirtina apskaitos specialisto gebėjimus, leidžiančius jam kompetentingai veikti profesinėje aplinkoje.

Sparčiai vystantis technologijoms, apskaitą tvarkantis asmuo turi domėtis dirbtinio intelekto, duomenų skaitmenizavimo galimybėmis ir naujovėmis. Prie šių kasdienį darbą palengvinančių įrankių nemažai dėmesio tenka skirti ir finansinę apskaitą bei mokesčius reglamentuojančių teisės aktų studijoms. O kur dar mokesčių įstatymų komentarai, Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimai ir kitų institucijų metodinių priemonių visuma.

Atlikdama finansinių ataskaitų stebėseną, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AVNT) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskelbia šių rezultatų apžvalgą, todėl apskaitos specialistams taip pat naudinga išstudijuoti dažniausiai pasitaikančias finansinių ataskaitų rengimo klaidas.
Taigi, nesidomint apskaitos ir mokesčių naujovėmis, greitai galima iš patyrusio specialisto tapti tik kažką prisimenančiu profanu.

Kvalifikacijos kėlimui – bent po 45 min. kasdien

Įmonių, organizacijų vadovams svarbu apskaitą tvarkančiam asmeniui sudaryti sąlygas toliau kelti profesinę kvalifikaciją, tobulinti žinias ir įgūdžius. Tai reiškia, kad pats vadovas turi būti suinteresuotas, jog apskaitą tvarkantis asmuo ne tik norėtų, bet ir galėtų kelti kvalifikaciją. O sudaryti sąlygas kvalifikacijai kelti – tai reiškia, kad įmonės lėšomis turi būti apmokėta už profesinius seminarus, kursus ar užsakomi specializuoti leidiniai bei internetiniai teisės aktų sąvadai.

Taip pat vadovas turi suvokti, kad kvalifikacijos kėlimui reikia skirti ir atitinkamai darbo laiko. Vadovaujantis gerosiomis praktikomis, mažiausiai 10 proc. viso darbo laiko turi būti skiriama kvalifikacijos kėlimui. Tai reiškia, kad šiek tiek daugiau nei po 45 min. kasdien reikia skirti kvalifikacijos kėlimui.

Vienas vadovas, kai AVNT paskelbė rekomendacijas „Apskaitą tvarkančio asmens pasirinkimas“, paprašė paaiškinti: „Ar tikrai nuo šiol reikės privalomai leisti buhalterį į seminarus ir kursus? Ir dar už juos apmokėti?“ Teko paaiškinti, kad teks investuoti į savo įmonės apskaitos specialistą ar visą apskaitos skyriaus komandą. Priešingu atveju – esant nepatenkinamai apskaitos būklei, pačiam vadovui teks prisiimti atsakomybę už pasekmes, nes būtent vadovas yra atsakingas už:

  • apskaitą tvarkančio asmens pasirinkimą;
  • ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos nustatymą;
  • vidaus kontrolės priemonių sukūrimą.

Gali prireikti sėsti į mokinio suolą

Apskaitos specialistai kartais skundžiasi mažais atlyginimais. Todėl tenka paklausti: „Ar vis dar dirbate taip, kaip dirbote prieš 10 ar 20 metų? Ar nieko nekeičiate savo darbe?“ Juk duomenų suvedinėtojų etatai tuoj liks tik praeities šešėliu.

Todėl tiems, kurie dar nėra įvaldę finansinės analizės gebėjimų, dirba su mintimis, „kad nenubaustų mokesčių administratorius“, tenka siekti naujų žinių. Ir ne tik profesinėje srityje, bet ir personalo valdyme – juk pritraukti ir išlaikyti kompetentingus darbuotojus apskaitos padalinyje irgi nemažas iššūkis.

Taigi, pirmiausia apskaitos skyriaus vadovas – vyriausiasis buhalteris ar finansų direktorius – turėtų pradėti nuo savęs. Atsakyti į klausimą, ar dalykinės ir asmeninės savybės netrukdo darbe? Jei yra spragų – vertėtų nedelsiant sėsti į mokinio suolą!

Taip pat pradėti įmonėje ar organizacijoje lygiagrečiai tobulinti informacinių technologijų, dirbtinio intelekto, apskaitos ir mokesčių bei bendravimo įgūdžių ir vadovavimo žinias. Daug kas jau suprato, kad šiuolaikinio verslo pasaulis nelaukia sustojusių pakelėje. O judėti nuosekliai pažinimo link yra ne tik naudinga, bet ir gali būti labai smagu. Belieka tik tai suvokti.

 

RINKTIS JURGITOS NAVIKIENĖS SEMINARUS