Martynas Endrijaitis

doc. dr. Martynas Endrijaitis

EBPO antrojo ramsčio pasiūlymas: ko galima tikėtis ateityje dėl pelno mokesčio?

Publikuota: 2024-06-19

Tarptautinėje apmokestinimo praktikoje vis daugiau dėmesio skiriant pelno mokesčio reguliavimo pokyčiams, apžvelgsime vieną aktualiausių vadinamąjį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) antrojo ramsčio pasiūlymą, kuris buvo perkeltas į ES direktyvą, o pastaroji – į Lietuvos mokesčių sistemą.

Kaip tik šių metų birželio 6 d. Seimas priėmė įstatymą, reikalingą Lietuvoje nustatytam minimaliam pelno mokesčiui įteisinti (tačiau visa apimtimi direktyva dar nebus įgyvendinta). Įstatymas įsigalioja nuo liepos 1 d.

Pirmiausia panagrinėkime pačią direktyvą, kuri perkelta į Lietuvos įstatymą: antrojo ramsčio pasiūlymas, arba kitaip – Minimalaus pelno mokesčio direktyva, įpareigoja dideles tarptautines bendroves, kurių pasaulinė apyvarta viršija 750 mln. Eur, skaičiuoti efektyvųjį pelno mokesčio tarifą visose jurisdikcijose, o jei jis nesiekia 15 % – mokėti papildomai, kad būtų pasiekiamas toks minimalus pelno mokesčio tarifas. Europos Komisijos rašoma, kad Minimalaus pelno mokesčio direktyva taip pat įpareigos dideles įmones skaičiuoti grupės įmonių efektyviuosius pelno mokesčio tarifus ir tokiose valstybėse, kaip, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, kur pelno mokestis iš esmės nėra skaičiuojamas, iki kol nėra skirstomas įmonės pelnas.

Šios direktyvos esmė tokia, jog įmonių grupės patronuojanti (motininė) įmonė skaičiuoja savo įsteigimo valstybės efektyvųjį pelno mokesčio tarifą, taip pat susirenka duomenis iš kitų įmonių grupės valstybių įmonių, koks jose efektyvusis pelno mokesčio tarifas, ir tuomet visose šiose įmonių grupės valstybėse papildomai apskaičiuojamas pelno mokestis, jeigu efektyvusis pelno mokesčio tarifas valstybėse nesiekia 15 %. Už visą grupę pelno mokestį turės sumokėti patronuojanti (motininė) įmonė, nebent įmonių grupė yra informavusi, jog pelno mokestį moka viena iš dukterinių įmonių.

Be to, pagal direktyvą valstybė gali pasirinkti, jog ji skaičiuoja vadinamąjį „vietos papildomą mokestį“ – t. y. valstybėje skaičiuojamas įmonei (kuri priklauso atitinkančiai minėtus reikalavimus įmonių grupei) papildomas pelno mokestis, jeigu jo efektyvusis tarifas yra mažiau nei 15 %. Tokiu atveju ši valstybė, jei jos įmonė priklauso įmonių grupei, kurios motininė įmonė skaičiuoja pagal šią direktyvą efektyvųjį 15 % pelno mokestį, informuoja motininę įmonę ir, žinoma, antrą kartą pelno mokestis nebūtų skaičiuojamas dar grupėje, o būtų mokamas vieną kartą tik kaip „vietos papildomas mokestis“ valstybėje, kuri taiko šią vietos mokesčio taisyklę.

Taigi Lietuvoje jau priimtas direktyvą įgyvendinantis Minimalaus vienetų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymas. Tačiau, pagal šį pasiūlymą įtvirtinančios ES direktyvos nuostatų perkėlimo į valstybės narės nacionalinę mokesčių teisę numatytas alternatyvas, Lietuva patenka į direktyvoje numatytos išimties apimtį (Lietuvoje veikia mažiau nei 12 patronuojančių įmonių grupių įmonių, kurioms turėtų būti taikomas nagrinėto apmokestinimo siūlymas). Todėl Lietuvoje rengiant direktyvą įgyvendinančius teisės aktų projektus pasirinkta kol kas 6 metams atidėti šių naujų apmokestinamojo pelno taisyklių taikymą pasiliekant galimybę vėlesniais metais vertinti tokio pasirinkimo atšaukimo poreikį.

Lietuvoje priimtas Minimalaus vienetų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems į grupę įeinantiems vienetams, priklausantiems didelei vienetų grupei, kurios metinės pajamos jos pagrindinio patronuojančiojo vieneto konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose ne mažiau kaip dvejus iš ketverių finansinių metų, einančių iš karto prieš tikrinamus finansinius metus, yra 750 000 000 Eur arba didesnės. Šiame įstatyme numatyta, jog patronuojantysis vienetas, esantis Lietuvoje, privalo užtikrinti duomenų, reikalingų į grupę įeinančių vienetų, esančių kitose valstybėse narėse, prievolėms pagal direktyvą įvykdyti, pateikimą.

Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis reguliavimas gali tapti aktualus ne tik kelioms Lietuvos įmonėms, tačiau plačiam įmonių ratui. Iš esmės pagal į nacionalinę teisę perkeliamą direktyvą, kuomet analizuotas ES teisės aktas bus Lietuvoje įgyvendintas visa apimtimi (kol kas priimtu įstatymu visa apimtimi neįgyvendinta, tačiau jo priėmimas jau lemia tolesnį įgyvendinimą), mokesčiu gali būti apmokestinama daug įvairių didelėms pasaulinėms grupėms Lietuvoje priklausančių įmonių, kurioms užtenka viršyti tam tikra prasme nedideles ribas: 10 mln. Eur apyvartą ir 1 mln. Eur pelną.

Taigi apibendrinant pasakytina, jog antruoju ramsčiu susitarta, kad 750 mln. Eur ir daugiau pajamų gaunančios įmonių grupės mokės ne mažesnį nei 15 % efektyvųjį pelno mokestį. Be to, šalia antrojo ramsčio labai aktualus ir vadinamasis pirmasis ramstis, pagal kurį nepriklausomai nuo to, kur įsteigta maždaug 100 didžiausių pasaulio tarptautinių įmonių, kurių metinės pajamos yra didesnės nei 20 mlrd. Eur, kontroliuojančioji bendrovė, dalis gauto pelno būtų priskirta valstybėms (taigi ir jose būtų mokamas pelno mokestis), kuriose šios įmonės parduoda prekes ir paslaugas.