Darbo vieta be smurto, priekabiavimo, mobingo ir kitų dramų

Peržiūrėti elektroninius demo mokymus
 

Teirautis e.mokymų kainos

Pastaruoju metu jau ne tik įstatymų leidėjai ir teisininkai žino, apie ką kalba Darbo kodekso 30 straipsnis ir jį lydinčios Valstybinės darbo inspekcijos rekomendacijos:

„Kiekvienas darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų (…).“

„(…) darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti (…).“

Pareigingos įmonės virš 50 darbuotojų jau pasitvirtino smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos politikas. Darbuotojai padėjo parašus, kur reikėjo padėti. Bet ar kažkas pasikeitė?

Ši tema – ne iš pačių lengviausių. Spaudoje garsiai nuskambėję atvejai apie psichologinį ir net fizinį smurtą mokyklose, gydymo įstaigose verčia suklusti. Kone kiekvienas iš savo patirties papasakotume ne vieną ir ne dvi nemalonias situacijas, kurias esame patyrę darbe. Ar tai smurtas? Priekabiavimas? Mobingas? O gal – nieko baisaus? Nepaisant teisininkų ir įstatymų leidėjų pastangų, į visus klausimus aiškių atsakymų nėra.

Man asmeniškai, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių šioje temoje.

Štai dirbame seminare su vienos sėkmingos įmonės vadovų komanda. Ir staiga vienas vadovas kad rėš kolegai tokį riebų! O tas, mainais, kad atkirs atgal! Esu daug ko girdėjęs, bet čia net ausys užkaista. Toks, sakyčiau, svetimos gėdos jausmas. O vadovų komandai – nieko. Visi dirba toliau. Ar viskas čia gerai, noriu paklausti. Baik tu, sako, mes taip bendraujame. Visi jau įpratę.

Kita organizacija. Pokalbis su vadovu akis į akį. Sako, pas mus ne bet kas gali dirbti. Vieni kitus mėgstam „trolinti“ Ricky Gervaiso stiliumi. Kai kam tai netinka, bet išlieka tik stipriausi. O tau ar tinka, noriu paklausti. Baik tu, aišku, kad tinka.

Man atrodo, kad dažnai žmonės nevienodai supranta, kas yra smurtas ir priekabiavimas darbe, ir kas tai nėra. Kaip nevienodai vertiname šiuolaikinį meną ar 3×3 krepšinio įtraukimą į Olimpines žaidynes, taip nevienodai suprantame, kur yra ta riba tarp tinkamo ir jau nebetinkamo elgesio darbe. Tai nėra „savaime suprantamas“ dalykas.

Kaip suvienodinti supratimą, kad visi darbuotojai ir vadovai vienodai atskirtų tinkamą elgesį nuo netinkamo? Reikia kalbėtis.

Pokalbiai šia tema yra būtini brandžiose organizacijose – ir ne tik tose, kuriose dirba 50+ darbuotojų ir kurioms pagal įstatymo raidę privalu turėti atitinkamą prevencijos politiką.

Reikia kalbėtis apie tai, kaip suprantame, kas yra priekabiavimas, ir kas tai nėra. Turi būti aišku, jog griežtu tonu pravestas pokalbis nebūtinai yra mobingas, o pravirkęs darbuotojas toli gražu nebūtinai patiria psichologinį smurtą darbe. Taip išvengsime ne tik bereikalingų pranešimų ir skundų, bet ir išventiliuosime įtampą, užbėgsime už akių galimoms sudėtingoms situacijoms ateityje. Ar turite tokių pokalbių savo darbe? Jei ne, ar įsivaizduojate, kad jie galėtų vykti jūsų organizacijoje? Kartais verta svarstyti išorinio moderatoriaus pasitelkimą tokiam pokalbiui suvaldyti, ypatingai, jei yra didesnių skirtumų, kaip personalas supranta tinkamą ir netinkamą elgesį darbe, arba jei vos tik pradėjus kalbėti šia tema pasigirsta juokeliai ir ironiški komentarai.

Pastebiu, kad yra manančių, jog tai, kas vienoje organizacijos kultūroje yra tabu, kitoje gali būti priimtinas elgesys. Juk tai, kaip tarpusavyje bendrauja, pavyzdžiui, buhalteriai, labai skiriasi, kaip bendrauja, pavyzdžiui, statybininkai. Sakoma, kad kiekvienoje komandoje nusistovi savitos bendravimo normos, nerašytos elgesio taisyklės, kuriomis vadovaujasi komandos nariai. Tos taisyklės – jos kiekvienoje komandoje vis kitokios – kažkam iš narių yra labai priimtinos, o kažkam gali būti netinkamos. Toks žmogus prisitaiko, pakenčia. Ir tada atrodo, kad toks bendravimas tinka visai komandai. Bet ar tikrai?

Mano įsitikinimu, egzistuoja universalus nederamas elgesys, kuris negali būti toleruojamas jokioje organizacijoje.

Kaip pajuokavau viename renginyje, smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos politiką reikia perskaityti, kad žinotum, kaip smurtauti, kad tai nebūtų traktuojama kaip smurtas. Čia teisiškai.

O psichologiškai – kiekvienas žmogus yra linkęs prisitaikyti prie aplinkos ir pakęsti kokius nors, pavyzdžiui, jį menkinančius bendravimo niuansus vardan didesnio tikslo, pavyzdžiui, galimybės uždirbti, galimybės daryti karjerą ar galimybės įgyvendinti sudėtingą projektą. Lietuvoje kultūriškai nusistovėjusios normos neskatina kaskart, kai esi įžeidžiamas, pasisakyti, kaip jautiesi ar kažkaip kitaip sureaguoti. Dažnas mūsų buvo auginami žodžiais „nekelk bangų“ ir „per kančias į žvaigždes“. Todėl net kai darbe ne pirmą kartą esi užgauliojamas ar menkinamas, renkiesi patylėti. Tada ir atrodo, kad toks bendravimas tinka visai komandai.

Pagalvokite patys, ar čia smurtas ir priekabiavimas darbe, ar ne:

• Susirinkimo pradžioje vadovas paprašo puodelio kavos. Visų žvilgsniai nukrypsta į vienintelę moterį susirinkime, o vienas dar ir pasako: „Sulakstyk kavos, mieloji.“
• Darbuotojas apsikabina kolegę per liemenį ir, klausdamas, kaip sekasi, nusiveda ją koridoriumi.
• Virtuvėlėje moterys apšneka naujoką, dalinasi pastebėjimais apie jo sudėjimą, pradeda naršyti jo socialinių tinklų profilį, nuotraukas ir istorijas.

Net jei vos perskaitę supratote, ar tai yra smurtas ir priekabiavimas, ar nėra, paskaitykite dar kartą. Šios situacijos nėra vienareikšmės. Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių.

Nebeužtenka, kad įmonė turi patvirtintą smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos politiką (kurios greičiausiai niekas dorai taip ir neperskaitė). Reikia mokytis atpažinti nederamą elgesį darbe ir kalbėtis apie konkrečias situacijas ir atsižvelgti į skirtingus požiūrius, kuriuos gali turėti kolegos. Svarbiausia – reikia mokytis tinkamai sureaguoti, jei pastebite nederamą elgesį jūsų ar jūsų kolegų atžvilgiu. Ir tikrai nėra reikalo kaskart eskaluoti situaciją ar rašyti skundą Valstybinei darbo inspekcijai. Dažnai pakanka konstruktyvaus pokalbio.

Šio straipsnio autorius prisidėjo parengiant įtraukiančius elektroninius mokymus, kurie padeda atpažinti nederamą elgesį ir moko, kaip elgtis, kai susidūrėte su smurtu ir priekabiavimu darbe. Kartu su jūsų pastangomis, tai padės kurti darbo aplinką be smurto, priekabiavimo, mobingo ir kitų dramų.

RINKTIS MANTO TVARIJONAVIČIAUS SEMINARUS