Darbo sutarties keitimas – kada reikalingas darbuotojo sutikimas?

 

Darbo sutarties keitimas reiškia joje sulygtų sąlygų pakeitimą. Darbo teisėje pripažįstama, kad darbo sutarties šalys savo susitarimu, išreikšdamos suderintą valią, gali pakeisti bet kurią sutarties sąlygą, tačiau jos turi laikytis nustatytos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos, kuri užtikrina, jog būtų teisiškai realizuota darbo teisės apsauginė (socialinė) funkcija – užtikrinti žmogaus teises darbo procese.

Darbo sutarties sąlygų skirstymas į būtinąsias (DK 33-34 str.) ir papildomas (DK 35-40 str.) ypač aktualus sutarties sudarymo metu – kad darbo sutartis būtų laikoma sudaryta, privaloma susitarti tik dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Tačiau po darbo sutarties sudarymo skirtumas tarp būtinųjų (DK 33-34 str.) ir papildomų (DK 35-40 str.) sąlygų išnyksta, nes jos visos šalims tampa privalomos. DK 45 str. 1 d. nustato, kad norint keisti tiek būtinąsias, tiek papildomas darbo sutarties sąlygas, yra būtinas darbuotojo sutikimas. Vienašališkas bet kurių darbo sutarties sąlygų pakeitimas bus laikomas neteisėtu.

Pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų, darbo laiko režimo rūšies ar darbo vietovės pakeitimo rekomenduojama pateikti raštu ir jame nurodyti: 1) kokias darbo sąlygas ir nuo kokios datos siūloma keisti; 2) dėl kokių priežasčių siūloma keisti darbo sąlygas; 3) per kiek laiko darbuotojas turi pranešti, ar sutinka su darbo sąlygų keitimu.

Pavyzdžiui:
„Informuojame, kad nuo (data) įmonės buhalterijos skyriaus darbuotojams įvedama suminė darbo laiko apskaita, nustatant 3 mėnesių apskaitinį laikotarpį. Dėl šios priežasties keisis buhalterijos darbuotojų darbo laiko režimas. Buhalterijos darbuotojai, iki (data) dirbę 5 darbo dienas per savaitę po 8 valandas per dieną nuo 8 iki 17 val., nuo (data) dirbs pagal slenkantį darbo grafiką dviem pamainomis: pirma pamaina nuo 6 iki 14 val., antra pamaina nuo 14 iki 22 val. Apie sutikimą ar atsisakymą dirbti pakeistu darbo laiko režimu, prašome informuoti iki (data)“.

Pasiūlymas keisti DK 45 str. 1 d. nurodytas darbo sąlygas visais atvejais turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis. Pavyzdžiui, objektyvia priežastimi siūlyti laikinai nustatyti darbą ne visą darbo laiką galėtų būti ženkliai sumažėjęs užsakymų skaičius, siūlyti pakeisti darbo funkciją iš surinkėjo į surinkimo įrangos operatoriaus – naujos įrangos, leidžiančios efektyviau organizuoti darbą, įsigijimas ir pan. Jei objektyvių priežasčių keisti DK 45 str. 1 d. nurodytas darbo sąlygas nebus, darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis sąlygomis lems, kad darbo sąlygos negalės būti pakeistos. Tuo tarpu, jeigu bus objektyvios priežastys keisti DK 45 str. 1 d. nurodytas darbo sąlygas, darbuotojas, nesutikęs dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, galės būti atleistas iš darbo DK 57 str.

Į darbo sutartį neįtrauktas darbo sąlygas (išskyrus darbo vietovę ir darbo laiko režimo rūšį) darbdavys gali pakeisti ir vienašališkai, neturėdamas darbuotojo sutikimo (DK 45 str. 4 d.). Tačiau ir šių darbo sąlygų keitimas turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis, t.y. jas reguliuojančių taisyklių pasikeitimu ar ekonominiu, organizaciniu, gamybiniu būtinumu. Pavyzdžiui, dėl naujų darbo saugos reikalavimų įtvirtinimo teisės aktuose darbuotojų gali būti reikalaujama dėvėti apsauginius darbo drabužius.
LAT, plėtodamas anksčiau pradėtą formuoti DK 45 straipsnio aiškinimo taikymo praktiką, išaiškina, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą DK 57 straipsnio pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) jeigu egzistuoja šių sąlygų visuma – darbuotojo darbo sąlygoms pakeisti reikalingas jo rašytinis sutikimas (DK 45 straipsnio 1 dalis), darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis (DK 57 straipsnio 6 dalis); darbuotojas rašytinio sutikimo per nustatytą terminą nepateikia arba atsisako jį išduoti (DK 45 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas nustato galimybę atleisti darbuotoją DK 57 straipsnio pagrindu, kai pastarasis atsisako dirbti ne bet kokiomis pakeistomis darbo sąlygomis, o tik tomis, kurioms pakeisti reikalingas jo rašytinis sutikimas (DK 45 straipsnio 1 dalis).

Darbdaviui siekiant pakeisti kitas, negu nurodyta DK 45 straipsnio 1 dalyje, darbo sąlygas, darbuotojo rašytinis sutikimas nereikalingas. Toks aiškinimas visų pirma grindžiamas teisinio apibrėžtumo principu, nes pačioje DK 45 straipsnio 4 dalies nuostatoje, reglamentuojančioje kitų negu DK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbo sąlygų pakeitimą, reikalavimo gauti darbuotojo rašytinį sutikimą nėra. Be to, sistemiškai analizuojant DK 45 straipsnio struktūrines dalis, šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų individuali svarba darbuotojui, lyginant jas su konkrečiai išvardytomis sąlygomis 1 dalyje, yra mažesnė – darbdavio inicijuojami pokyčiai paprastai yra minimalūs (darbuotojas perkeliamas į kitą skyrių, kabinetą, keičiamas jo pavaldumas, darbo priemonės, įrankiai) arba, pasikeitus darbo organizavimą reglamentuojančioms taisyklėms, yra neišvengiami (pavyzdžiui, dėl teisės aktų reikalavimų darbo saugai pakeitimo būtina koreguoti esamus darbo organizavimo procesus), arba tokie galimi būsimi pokyčiai jau buvo aptarti darbo sutarties sudarymo metu ir darbuotojui tuo metu buvo priimtini bei suderinti jo laisva valia (pavyzdžiui, kilnojamojo pobūdžio darbas). e3K-3-140-684/2022

Personalo dokumentai: rengimas, keitimas,gerosios praktikos pavyzdžiai