Jurgita Navikienė

Jurgita Navikienė

Jurgita Navikienė: jei įmonės naudojasi valstybės pagalba nemokėti mokesčių – dividendų verčiau nesitikėti

Publikuota: 2021-03-22

Rinktis Jurgitos Navikienės vedamus seminarus

 

 

Valstybė jau pirmojo karantino metu suskubo verslui į pagalbą: leido nemokėti mokesčių ir juos atidėjo jau du kartus. Pirmą kartą – dar iki 2020 metų pabaigos ir antrą kartą – iki 2021 metų birželio galo. Neabejotina, kad ši pagalbos priemonė yra viena efektyviausių, lanksčiausių ir pasiekė verslą akimirksniu. Tiesa, ji turi ir šalutinį poveikį. Kokį?

Pirmas ir nemaloniausias šalutinis poveikis: jeigu esate skolingi valstybės biudžetui – dividendus pamirškite. Kai kurios įmonės siekia išspręsti apyvartinių lėšų klausimą, pasinaudodamos galimybe nemokėti mokesčių, nors 2020 metais uždirbo pelno arba yra gavę jo iš ankstesnių metų. Tačiau kol nebus sumokėti visi susikaupę mokesčiai, ne tik dividendų išmokėjimas yra rizikingas, bet ir toks akcininkų sprendimas yra neteisėtas.

Mokesčius vis tiek reikės sumokėti

Belieka tik prisiminti Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas dėl dividendų skelbimo ir tampa aišku, kad dividendai gali būti paskelbti tik tuomet, kai bendrovė įvykdo visas prievoles. Svarbu pažymėti, kad net ir sudarius mokestinės paskolos sutartį ir laiku mokant įmokas, vis tiek negalima skelbti dividendų, kol nebus visiškai atsiskaityta su valstybės biudžetu.

Maža to, kol įmonė turės įsiskolinimų dėl nesumokėtų mokesčių, visos išmokos akcininkams turėtų būti sustabdomos – pavyzdžiui, paskolų suteikimas ar grąžinimas, palūkanų mokėjimas. Aišku, ši nuostata negalioja darbo užmokesčio mokėjimo atveju, jeigu savininką su įmone sieja darbo santykiai.

Nors 2020 metais, teikiant valstybės pagalbą nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms, dar nebuvo įvardyta, jog pasinaudojus valstybės pagalba, negalima pelno skirstyti savininkams, tačiau jau 2021 metų subsidijų skyrimo tvarkoje tokia sąlyga įrašyta.

Vis dėlto reikia priminti, kad valstybės pagalba skiriama tam, kad verslas galėtų „išgyventi krizę“, bet ne pasinaudotų valstybės pagalba ir dar turėtų iš to naudos. Todėl tiems, kas elgsis nesąžiningai, gali tekti susimokėti ne tik visus susikaupusius mokesčius, bet ir delspinigius už laiku nesumokėtus mokesčius. Taigi, rizikuoti neverta.

Dividendai – tik iš įprastai uždirbto pelno

Tos įmonės, kurios 2021 metais turės galimybę skirstyti uždirbtą ar sukauptą pelną, turėtų įvertinti, kiek 2020 metais gavo valstybės paramos. Reikėtų susumuoti gautas subsidijas iš Užimtumo tarnybos, nuomos mokesčio ir palūkanų kompensacijų sumas bei mikroįmonių subsidiją.

Gautą skaičių reikėtų atimti iš 2020 metų grynojo pelno ir tada bus aišku, kiek galima paskirstyti akcininkams. Teko matyti ne vieną atvejį, kai 2020 metų pelnas buvo „stebuklingai uždirbtas“ būtent dėl čia išvardintų priežasčių.

Sulaukė VMI dėmesio

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau pradėjo tokių įmonių, kurios valstybės pagalba galimai pasinaudojo neteisėtai, duomenų analizę. Vienas iš įmonių atrankos kriterijų, pagal kurį jos papuolė į mokesčių administratoriaus akiratį, buvo savininkams išmokėti dividendai. Tokių įmonių vadovams teks pasiaiškinti, kodėl nesumokėjus atidėtų mokesčių, pinigų srautai buvo nukreipti savininkams.

Kitas VMI akiratin galinčių papulti įmonių atrankos kriterijus, kurį dar reikia įvardyti ir kuris yra ne mažiau rizikingas – nesutvarkyti likučiai. Pavyzdžiui, didelės pinigų sumos vadovų ar savininkų avanso apyskaitose, neteisingi likučiai įmonės kasoje. Šie seni skauduliai labai neramina įmonių buhalterius, tačiau vadovai dažnai į šias problemines vietas tik numoja ranka.

Apibendrinant galima teigti, kad ši krizė yra ne tik sveikatos, finansų, bet ir moralinė krizė. Ir nesąžiningas verslas sulauks mokesčių administratoriaus dėmesio.

 

Rinktis Jurgitos Navikienės vedamus seminarus