Viešųjų pirkimų reglamentavo naujovės


VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SRITYJE 2019 M. RUGSĖJO 19 D. PRIIMTI ĮSTATYMŲ PAKEITIMAI
 
Seimas 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ), Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) pakeitimus, kurie įsigalios 2020 m. liepos 1 d.

Panaikinti VPĮ 23 str. 1 d. 2 p. ir PĮ 18 str. 1 d. 2 p., nustatę teisę perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti neįgaliųjų socialinei įmonei.

Su visais VPĮ pakeitimu galite susipažinti šią nuorodą, o su PĮ – šią nuorodą.
 
 
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SRITYJE 2019 M. GEGUŽĖS 30 D. PRIIMTI ĮSTATYMŲ PAKEITIMAI
 
Seimas 2019 m. gegužės 30 d. priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ), Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) ir Koncesijų įstatymo (toliau – KĮ) pakeitimus, kurie įsigaliojo 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. lapkričio 1 d., o tam tikri pakeitimai įsigalios 2023 m. sausio 1 d.

Esminiai reglamentavimo pokyčiai:
1)   Nustatyta teisė perkančiajai organizacijai neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams ar jų subtiekėjams, kurie nėra registruoti Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, pasirašiusiose VPĮ 17 straipsnio 4 d. nurodytus tarptautinius susitarimus (VPĮ 17 str. 5 d., PĮ str. 5 d.). Nuostata taikoma tik toms perkančiosioms organizacijoms, kurios veikia gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ir tik tuo atveju, jei perkamos prekės, paslaugos ir darbai, susiję su nacionaliniu saugumu;
2)   Leidimas vykdyti neskelbiamą pirkimą ne CVP IS priemonėmis, jeigu mažos vertės pirkimas buvo skelbtas, bet nebuvo gauta pasiūlymų (VPĮ 25 str.);
3)   Pirkimo vykdytojams, siekiantiems pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie savo pirkimo planus ir reikalavimus, įtvirtinta galimybė konsultuotis su visuomene (VPĮ 27 str. 1 d. 1 p., PĮ 39 str. 1 d. 1 p.);
4)   Apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama ir tuomet, kai visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra nepriimtini, o pirminės sąlygos iš esmės nekeičiamos (VPĮ 31 str. 3 d. 1 p.);
5)   Pirkimų vykdytojui numatoma teisė, rengiant su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui (VPĮ 37 str. 2 d. ir PĮ 50 str. 2 d.);
6)   Tiekėjus į nepatikimų tiekėjų sąrašą bus galima įtraukti ir tais atvejais, kai per pastaruosius 3 metus buvo priimtas pirkimo vykdytojo sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija (net jei sutartis nebuvo nutraukta ir nebuvo reikalauta žalos atlyginimo) (VPĮ 46 str. 4 d. 6 p.);
7)   Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį (VPĮ 55 str. 11 d., PĮ 64 str. 11 d.);
8)   Sąskaitos dėl atlygio, suteikiančiosios institucijos mokamo koncesininkui vykdant koncesijų sutartis (toliau – sąskaitos faktūros), teikiamos tik elektroniniu būdu (KĮ 23 str. 6 d.).

Su visais VPĮ pakeitimais galite susipažinti paspaudę šią nuorodą, su PĮ – šią nuorodą, o su KĮ – šią nuorodą.

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYME 2019 M. SAUSIO 1 D. ĮSIGALIOJO NAUJAS PRIVALOMAS PAŠALINIMO PAGRINDAS

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pakeitimai, kuriais nustatytas naujas tiekėjo privalomas pašalinimo pagrindas.

Tiekėjas pašalinamas iš pirkimų, jei jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ str. 1 d., ir dėl to laikomas padariusiu šiurkštų profesinį pažeidimą (VPĮ 46 str. 4 d. 8 p.).

Šį reikalavimą privaloma nustatyti pirkimo dokumentuose. Šiuo metu toks pašalinimo pagrindas EBVPD nėra atskirai išskirtas. Kadangi šis pašalinimo pagrindas yra išimtinai nacionalinis pašalinimo pagrindas, todėl pirkimų vykdytojas reikalauja, o tiekėjai šią informaciją nurodo EBVPD III dalyje „Pašalinimo pagrindai“ D skirsnyje.

Pasitikrinti, ar Jūsų vykdomame pirkime dalyvaujantys tiekėjai atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, galima adresu http://www.vmi.lt/cms/informacija-apie-mokesciu-moketojus.

Su VPĮ pakeitimu galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

NAUJAS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ATASKAITŲ RENGIMO IR TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
 
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtinto naują Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) ir naujas Viešųjų pirkimų tarnybai teikiamų ataskaitų formas.

Patvirtintos šios naujos ataskaitų formos:
1)      Pirkimo, atlikto gynybos ir saugumo srityje, procedūrų ataskaitos AtGn-1;
2)      Ataskaitos už mažos vertės pirkimus, atliktus gynybos ir saugumo srityje, AtGn-2.

Apraše nustatyta, kad:
1)      Pirkimo vykdytojas rengia Pirkimo procedūrų ataskaitą pagal AtGn-1 formą:
a)      dėl kiekvienos pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo (nesudarymo);
b)      už kiekvieną pirkimo procedūrą, kai sudaroma pagrindinė pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, kai vykdomas atnaujintas tiekėjų varžymasis pagal Gynybos įstatymo 51 str. 9 d. 2 p.
2)      Perkančioji organizacija, atlikusi pirkimo procedūras, ataskaitos pagal AtGn-1 formos nerengia:
a)      kai sudaroma pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu pagal Gynybos įstatymo 51 str. 7 d. ar 9 d. 1 p.;
b)      atlikusi mažos vertės pirkimus.
3)      Perkančioji organizacija rengia Pirkimų ataskaitą pagal AtGn-2 formą už visus per kalendorinius metus atliktus mažos vertės pirkimus.

Aprašu privalo vadovautis pirkimo vykdytojai, teikdami ataskaitas už viešuosius pirkimus, pradėtus nuo 2019 m. vasario 1 d. Duomenys už viešuosius pirkimus, pradėtus iki 2019 m. sausio 31 d., teikiami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1S-250 patvirtintu Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos aprašu.

Primenama, kad ataskaitos už viešuosius pirkimus, atliktus iki 2019 m. sausio 31 d., teikiamos VPM IS ataskaitų posistemėje. Ataskaitos už viešuosius pirkimus, atliktus nuo 2019 m. vasario 1 d., teikiamos CVP IS.

Su naujuoju aprašu galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.
 
 
EUROPOS KOMISIJOS GAIRĖS DĖL TREČIŲJŲ ŠALIŲ TIEKĖJŲ IR PREKIŲ DALYVAVIMO ES VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE
 
Europos Komisija 2019 m. liepos 24 d. priėmė ir paskelbė Gaires dėl prekes siūlančių trečiųjų šalių subjektų dalyvavimo ES viešųjų pirkimų rinkos konkursuose. Akcentuota, kad tiekėjams iš trečiųjų šalių turi būti taikomi tokie patys reikalavimai ir standartai, kaip ir tiekėjams iš ES šalių, kad pastarieji neatsidurtų nepalankesnėje padėtyje, ir ypatingas dėmesys turėtų būti atkreipiamas į neįprastai mažų kainų vertinimą.

Gairėmis siekiama padėti perkančiosioms organizacijoms suprasti ES teisės aktus, susijusius su trečiųjų šalių dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose, bei atkreipiamas dėmesys, kad vykdant pirkimus turi būti atsižvelgiama ne tik į kainą, bet ir į ES standartus, ypač darbo, aplinkosaugos ir saugumo srityse. Taip pat yra skatinama pasiūlymus vertinti ne tik pagal mažiausią kainą, tačiau į vertinimą įtraukti ir kokybės aspektus, taikyti gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimą, įtraukti su kokybe susijusias sutarties vykdymo sąlygas bei griežtai kontroliuoti sutarties vykdymą.

Gairėse, be kita ko, nustatyta, kad:
1)      Jeigu viešasis pirkėjas gauna pasiūlymą iš ne ES ekonominės veiklos vykdytojo, jis turėtų patikrinti, ar pasiūlymui taikomos ES pasirašytos tarptautinės viešųjų pirkimų sutartys, pvz., Sutartis dėl viešųjų pirkimų arba laisvosios prekybos susitarimai, kad nustatytų, ar pasiūlymo pateikėjas turi užtikrintą galimybę dalyvauti šiame viešajame pirkime;
2)      Viešieji pirkėjai, vykdantys veiklą vandens, energijos tiekimo, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, gali atmesti pasiūlymus skirti tiekimo sutartį, jeigu trečiųjų šalių kilmės produktų dalis viršija 50 proc. bendros pasiūlymo produktų vertės;
3)      Gavęs pasiūlymus, viešasis pirkėjas turės įvertinti, ar pasiūlymų kainos atrodo tinkamai apskaičiuotos. Pavyzdžiui, pasiūlyme pateikta kaina arba sąnaudos gali skirtis nuo kitų konkurso dalyvių pasiūlytos kainos arba sąnaudų arba nuo paties viešojo pirkėjo sąmatos, bet nebūtų nurodyta jokių ypatumų, palyginti su kitais pasiūlymais, kuriais būtų aiškiai pagrįstas skirtumas. Viešiesiems pirkėjams gali kilti abejonių dėl to, ar pasiūlymas yra ekonomiškai tvarus ir ar sutartis gali būti vykdoma laikantis konkurso reikalavimų bei taikytinų teisinių prievolių, arba dėl to, kad pasiūlymo kaina yra neįprastai maža;
4)      Kai viešasis pirkėjas gauna pasiūlymą, kurį laiko įtartinu dėl neįprastai mažos kainos, jis teisiškai privalo paprašyti, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pateiktų paaiškinimą dėl siūlomos kainos

Plačiau su gairėmis galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.
 
 
LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ GAIRĖS
 
Viešųjų pirkimų tarnyba parengė ir 2019 m. gegužės 28 d. paskelbė Lengvųjų automobilių viešųjų pirkimų gaires.

Gairių tikslas – padėti perkančiajai organizacijai ir perkančiajam subjektui tinkamai taikyti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, organizuojant ir vykdant lengvųjų M1 ir N1 kategorijos automobilių, skirtų keleiviams ir kroviniams vežti, viešuosius pirkimus. Gairės neskirtos krovininių transporto priemonių, kurių pakrautų (bendroji) masė didesnė nei 3,5 t, pirkimams.

Gairėmis, be kita ko, rekomenduojama:
1)      techninėje specifikacijoje nustatyti tik pačius būtiniausius (minimalius) reikalavimus lengviesiems automobiliams, o kitas savybes vertinti ir ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti pagal kainos ir (ar) sąnaudų ir kokybės santykį;
2)      jeigu ketinama vienu pirkimu įsigyti kelis automobilius, pirkimą skaidyti į dalis arba vykdyti atskirus pirkimus;
3)      nekelti reikalavimų dėl pavarų skaičiaus, variklio darbinio tūrio, reikalavimų kuro tipui, padangų ir ratlankių dydžių, automobilio pakabos tipui;
4)      automobilio pristatymo terminą nurodyti ne trumpesnį nei 6 mėnesiai nuo sutartinių prievolių vykdymo pradžios.

Tikimasi, kad gairės padės lengvųjų automobilių viešuosius pirkimus vykdantiems pirkimo vykdytojams tinkamai taikyti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, organizuojant ir vykdant lengvųjų M1 ir N1 kategorijos automobilių, skirtų keleiviams ir kroviniams vežti, viešuosius pirkimus.

Gairių taikymas nėra privalomas, jos yra rekomendacinio pobūdžio ir skirtos lengvųjų automobilių pirkimo dokumentams rengti.

Primename, kad nuo 2019 m. gegužės 29 d. Lengvųjų automobilių viešųjų pirkimų rekomendacijos neteko galios.

Su gairėmis galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

STATYBOS DARBŲ PIRKIMŲ GAIRĖS

Viešųjų pirkimų tarnyba parengė ir 2019 m. balandžio 5 d. paskelbė Statybos darbų pirkimų gaires.

Siekiant padėti pirkimo vykdytojams organizuoti ir vykdyti statinio (-ių) statybos darbų viešuosius pirkimus, dokumente pateikiami siūlymai, kaip pasiruošti darbų pirkimui, į ką būtina atsižvelgti rengiant pirkimo dokumentus, apibrėžiant pirkimo objektą, kaip nustatyti pirkimo vertę, kokius kvalifikacijos reikalavimus kelti rangovams.

Gairėse pateikiami siūlymai, kaip tinkamai pasiruošti darbų pirkimui, nustatyti pirkimo vertę, į ką būtina atsižvelgti rengiant pirkimo dokumentus ir apibrėžiant pirkimo objektą, kokius kvalifikacijos reikalavimus kelti rangovams (toliau – tiekėjams), pateikiamas pavyzdinis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų sąrašas bei svarbiausios darbų viešojo pirkimo–pardavimo ar pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos.

Gairėse, be kita ko, nurodyta:
1)      Darbų pirkimas turėtų būti vykdomas atskirai nuo projektavimo paslaugų pirkimo, t. y. pirkimo vykdytojas pirmiausia turėtų įsigyti statinio projekto parengimo paslaugas, o tik vėliau vykdyti darbų pirkimą;
2)      Paaiškėjus, kad reikia keisti / taisyti projektą, pirkimo vykdytojas projekto korektūrą turi atlikti iki darbų pirkimo pradžios;
3)      Kai projektas nėra rengiamas, nes teisės aktų nustatyta tvarka jis neprivalomas (pvz., perkami paprastojo remonto darbai), tuomet pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose turi aiškiai nurodyti, kokius darbus nori įsigyti, pateikti tų darbų žiniaraščius, technines specifikacijas ir / ar kitus turimus dokumentus (pvz., kadastrinių matavimų bylas ar pan.);
4)      Pirkimo vykdytojas visais atvejais yra atsakingas už tinkamą pirkimo dokumentų parengimą, t. y. jis turi užtikrinti, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių;
5)      Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu, subtiekėjai ar kiti asmenys, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, turi turėti teisę verstis statybos darbų veikla toje srityje, kurioje atliks darbus.

Su gairėmis galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.