Viešojo pirkimo sutarties kainos indeksavimas


Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-423-381/2018

Faktinės bylos aplinkybės

Perkančioji organizacija į teismą su ieškiniu kreipėsi prašydama priteisti iš tiekėjo jai perkančiosios organizacijos be pagrindo sumokėtas lėšas, t. y. apginti perkančiosios organizacijos interesus taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą. Pareikšto reikalavimo pagrindu perkančioji organizacija nurodė argumentus, kad nors formaliai ginčo lėšos tiekėjui buvo pervestos pagal šalių sudarytą sutartį, tačiau realiai perkančioji organizacija tiekėjui sumokėjo daugiau, nei privalėjo. Ginčytino mokėjimo perkančioji organizacija neprivalėjo atlikti, nes šalys nesusitarė indeksuoti Rangos sutarties kainos, tačiau tiekėjas tą padarė vienašališkai.

Teismo išaiškinimas

Byloje nustatyta, kad Rangos sutarties 3 punkte buvo įtvirtinta tokia sąlyga: „Šalys susitaria, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktais (senoji redakcija) sutarties kaina dėl infliacijos ir dėl pasikeitusių mokesčių nustatyta tvarka gali būti indeksuojama ir nustatoma šalių susitarime, kuris, nustatant konkrečių metų statybos darbų terminus, apimtis ir jų apmokėjimo sumą, pasirašomas kiekvienais metais, patvirtinus Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąmatą“. Perkančioji organizacija sutinka, kad sutartyje yra numatyta kainų indeksavimo galimybė, bet teigia, kad indeksuota ir perskaičiuojama galėjo būti tik numatytų atlikti, bet ne jau atliktų darbų kaina, ir indeksuojama turėjo būti bendra sutarties kaina. Teismas atkreipė dėmesį, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

Teismas pabrėžė, kad tarp šalių sudarytuose papildomuose susitarimuose yra numatyta, kad jie sudaromi dėl Rangos sutarties 3 punkto vykdymo. Susitarimuose taip pat įrašyta, kad perkančioji organizacija ir tiekėjas jais susitaria nustatyti ne tik darbų apimtis, bet ir jų kainą. Perkančioji organizacija neginčija, kad susitarimus pasirašė ir vizavo jos įgalioti darbuotojai. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad susitarimuose nurodytos sumos sutampa su atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymose nurodytomis sumomis. Pažymose įrašyta darbų kaina apskaičiuota pritaikant statybos sąnaudų kainų indeksus, šią aplinkybę aiškiai nurodant pažymų eilutėse „Statybos sąnaudų kainų indeksas 1,303“ ir „Statybos sąnaudų kainų indeksas 1,088“ prie konkrečių darbų, kurių atlikimo kaina indeksuojama. Pažymose nurodyta kaina be indekso, taikomas indeksas ir galutinė kaina pritaikius indeksą. Be to, vienos iš pažymų eilutėje „Rangos sutarties Nr.“ nurodyta ne tik Rangos sutartis, bet ir papildomas susitarimas. Šias pažymas perkančiosios organizacijos įgalioti darbuotojai pasirašė ir atsakovei pateikus apmokėti PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta mokėtina suma sutampa su pažymose ir minėtuose susitarimuose nurodytomis sumomis, sąskaitas apmokėjo.

Teismas taip pat nurodė, kad iš Rangos sutarties 3 punkto formuluotės negalima spręsti, kad sutarties šalys neturėjo teisės sudaryti susitarimo, kuriuo būtų nustatyta, jog perskaičiuojama konkrečių darbų kaina, numatyta Rangos sutartyje. Priešingai, nuostata, kad gali būti indeksuojama konkrečiais metais atliekamų statybos darbų kaina, teikia pagrindą išvadai, jog šalys galėjo susitarti ne tik dėl bendros sutarties kainos, bet ir jos dalies indeksavimo. Po indeksavimo pasikeitusios bendros sutarties kainos nenurodymas šalių sudarytuose susitarimuose dėl indeksavimo neturėtų būti laikomas priežastimi tokius susitarimus laikyti neatitinkančiais Rangos sutarties 3 punkte įtvirtintos sąlygos.