Viešojo pirkimo sutarčių keitimas


Vykdant pirkimo sutartį, neretai susiklosto situacijos, kada yra reikalinga šią sutartį pakoreguoti. Tačiau dažnai susiduriama su situacija, kada yra sudėtinga atskirti, ar reikalingas sutarties pakeitimas yra esminis sutarties pakeitimas, t. y. nustatantis iš esmės kitokias sutarties sąlygas, nei buvo nustatytos pirkimo dokumentuose, ar neesminis ir iš esmės leidžiamas pagal naują teisinį reguliavimą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išskyręs požymius, iš kurių bent vieną atitinkantis pirkimo sutarties pakeitimas turėtų būti laikomas esminiu:

  • nustačius naują sąlygą, kuri, jeigu būtų buvusi nustatyta pirkimo dokumentuose, būtų suteikusi galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito nei pasirinktasis dalyvio pasiūlymą;
  • kai pakeitimu žymiai išplečiama sutarties apimtis, į sutartį įtraukiant paslaugas, kurios nebuvo numatytos pradinėje sutartyje;
  • kai dėl pakeitimo keičiasi ekonominė sutarties pusiausvyra tiekėjo, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo numatyta pradinės sutarties sąlygose.

Viešųjų pirkimų tarnyba, siekdama padėti perkančiosioms organizacijoms tinkamai taikyti teisės aktus keičiant pirkimo sutartis, parengė Sutarčių keitimo gaires (toliau – Gairės). Gairėse apžvelgiami atvejai, kada galiojančių sutarčių sąlygų keitimas yra galimas be naujos pirkimo procedūros vykdymo, taip pat pateikiama praktinių pavyzdžių ir naudingų patarimų.

Visų pirma, Viešųjų pirkimų tarnyba pabrėžia, kad pirkimo sutarties keitimo galimybė turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta pačioje pirkimo sutartyje. Todėl perkančioji organizacija, dar prieš vykdydama viešąjį pirkimą, turėtų gerai įsigilinti į pirkimo objektą ir jo specifiką, įvertinti, ar vykdant sutartį gali atsirasti poreikis keisti sutarties sąlygas, ir nuspręsti, kokias sutarties peržiūros sąlygas ir (ar) pasirinkimo galimybes reikalinga įtvirtinti pirkimo dokumentuose. Tinkamai, t. y. aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, suformulavus sutarties keitimo galimybes bei įtvirtinus jas pirkimo dokumentuose, sutartis galės būti vykdoma ir keičiama joje numatytomis sąlygomis.

Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad abstrakčios, bendro pobūdžio sutarčių sąlygų keitimo nuostatos, apimančios visus galimus atvejus, neturėtų būti formuluojamos. Kiekvienu atveju reikalinga įvertinti, ar atitinkamos sąlygos, leidžiančios keisti sutartį, nustatymas nepažeidžia pagrindinių pirkimų principų. Aiškiomis, tiksliomis ir nedviprasmiškomis sutarčių keitimo sąlygomis laikomos nuostatos, kai nurodyta ne tik galimybė keisti sutartį, bet ir nustatyta aiški pakeitimų apimtis, jų pobūdis bei aplinkybės, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami (šių aplinkybių sąrašas konkrečioje sutartyje turėtų būti baigtinis, sudarytas iš aiškių ir konkrečiai apibrėžtų bei nepažeidžiančių šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros aplinkybių), taip pat rekomenduojama įtvirtinti tikslią šių pakeitimų įforminimo tvarką. Gairėse yra pateikiama tinkamų sutarties keitimo nuostatų pavyzdžių ir netinkamų sutarties keitimo nuostatų pavyzdžių.

Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į sutarties galiojimo, prekių pristatymo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo terminą pirkimo dokumentuose. Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja jo neapibrėžti konkrečia data, pavyzdžiui, darbai turi būti atlikti iki 2017-12-31, kadangi tais atvejais, kuomet užsitęsia pirkimo procedūros ir sutartis sudaroma vėliau, nei buvo planuota, sutartiniai įsipareigojimai turi būti vykdomi iki sutartyje nustatytos konkrečios datos, kuri neretai jau būna praėjusi. Rekomenduojama terminus apibrėžti tam tikru laikotarpiu – dienomis, mėnesiais, metais, pavyzdžiui, prekių pristatymo terminas – 30 d. nuo sutarties sudarymo; rangos darbų sutarties galiojimo terminas – 15 mėn. nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos; paslaugų suteikimo terminas – 6 mėnesiai nuo sutarties sudarymo dienos ir panašiai.

Gairėse taip pat pabrėžiama, kad nors teisės aktuose nėra reglamentuota, kiek kartų sutarties vykdymo metu gali būti atliekami sutarties pakeitimai dėl papildomų paslaugų, prekių ar darbų iš to paties tiekėjo įsigijimo, tačiau kiekvieną kartą atliekant sutarties pakeitimą yra svarbu užtikrinti, kad atskiro pakeitimo vertė neviršytų 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų vertė – 100 procentų pradinės sutarties vertės. Pažymėtina, kad, keičiant sutartis, neatsižvelgiama į prieš tai atliktų pakeitimų vertes, t. y. po kiekvieno atlikto sutarties pakeitimo pradinė sutarties vertė pakeitimo verte nedidinama.

Pirkimo sutarčių keitimas dėl nenumatytų aplinkybių

Teisės aktai numato, kad pirkimo sutartis taip pat gali būti keičiama, kai būtinybė keisti sutartį atsiranda dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus pirkimo vykdytojas pagrįstai negalėjo numatyti, t. y. vadovaujantis šia nuostata, pirkimo vykdytojas, susiklosčius aplinkybėms, kurių jis pagrįstai negalėjo numatyti, turi galimybę įsigyti papildomų prekių, paslaugų ar darbų. Sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui, atsižvelgdama į visas jos turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą rengiantis sutarties skyrimui panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį.

Prieš keičiant pirkimo sutartį dėl atsiradusių galimai nenumatytų aplinkybių, yra reikalinga vertinti ne tik aplinkybes, kurių pirkimo vykdytojas negalėjo numatyti, bet privalo būti tenkinamos ir kitos 2 teisės aktuose numatytos privalomos sąlygos (abi kartu):

  • sutarties pakeitimas negali iš esmės pakeisti sutarties pobūdžio. Ši sąlyga turėtų būti suprantama taip, kad, pavyzdžiui, prekės, paslaugos ar darbai, kuriuos numatoma pirkti, negali būti pakeičiami kitokiomis prekėmis, paslaugomis ar darbais, arba sutarties pakeitimu negali būti pakeičiama pirkimo rūšis / pirkimo objektas, ir kt.
  • kiekvieno atskiro pakeitimo vertė negali viršyti 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų vertė – 100 procentų pradinės sutarties vertės.

Pirkimo sutarties šalies keitimo galimybės

Teisės aktuose yra įtvirtinti atvejai, kada pirkimo sutarties šalis gali būti keičiama kita sutarties šalimi:

  • kai tiekėjo keitimo galimybė buvo iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta pirkimo dokumentuose. Pažymėtina, kad galimybė pagal šį papunktį keisti sutarties šalį – labai ribota, tačiau vienu iš pavyzdžių galėtų būti laikoma situacija, kai vykdant viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą yra numatoma galimybė pakeisti sutarties šalį, t. y. kai pirkimo dokumentuose nustatoma įstojimo („Step-In“) teisė;
  • dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, likvidavimo, restruktūrizavimo ar bankroto procedūros. Vadovaujantis šia nuostata, keisti tiekėją nauju tiekėju galima ir tais atvejais, kai toks pakeitimas nors ir nebuvo nustatytas pirkimo dokumentuose ir sutartyje, tačiau naujasis tiekėjas, kuris, pavyzdžiui, gali būti sukurtas kaip naujas subjektas po reorganizavimo, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas bei atitinka pirkimo dokumentuose pagrindiniam tiekėjui nustatytus kvalifikacijos reikalavimus;
  • tiekėjas gali būti keičiamas ir tuo atveju, kai pirkimo vykdytojas prisiima tiekėjo įsipareigojimus subtiekėjų atžvilgiu (tiesioginis atsiskaitymas su subtiekėjais). Teisės aktuose yra numatyta galimybė pirkimo vykdytojui tiesiogiai sumokėti subtiekėjui už jo tinkamai patiektas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus. Jeigu tai leidžiama dėl sutarties pobūdžio, pirkimo dokumentuose nustačius tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę, sutarties pakeitimas, kai pirkimo vykdytojas prisiima įsipareigojimus subtiekėjų atžvilgiu, yra galimas. Subtiekėjui išreiškus norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turėtų būti sudaroma trišalė sutartis tarp pirkimo vykdytojo, sutartį sudariusio tiekėjo ir subtiekėjo, kurioje, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus, būtų aprašyta atsiskaitymo su subtiekėju tvarka (nurodomi atsiskaitymo terminai, banko sąskaitos numeris, pan.), taip pat nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams.

Gairėse taip pat išsamiai ir su pavyzdžiais yra aptariamos de minimis sutarčių keitimo galimybės bei kiti, neesminiai pirkimo sutarčių keitimai.

Visą Gairių tekstą galite rasti čia.