Nutartis dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo galimybių


2017 m. kovo 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-148-302/2017

Faktinės bylos aplinkybės

Perkančioji organizacija ir tiekėjas sudarė viešojo pirkimo-pardavimo statybos rangos sutartį. Sutartyje buvo numatyta, kad darbų atlikimo terminas yra 8 mėnesiai nuo darbų pradžios ir darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų. Vėliau tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo termino pratęsimo – darbų atlikimo terminas, vadovaujantis sutartimi buvo pratęstas 60 dienų. Vėliau tarp šalių buvo sudarytas dar vienas susitarimas dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, darbų atlikimo terminas pratęstas 180 dienų. Aptariami darbai buvo finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra užfiksavo įtariamą pažeidimą dėl rangovo vėluojamų atlikti darbų ir atliko pažeidimo tyrimą, jo metu nustatė, kad ginčijamu susitarimu buvo nepagrįstai pakeista sutartis, – pratęstas sutarties vykdymo terminas. Tai laikė esminiu sutarties keitimu (naujos sutarties sudarymu). Nustatė, kad sudarius ginčijamą susitarimą buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai bei VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostata.

Teismo išaiškinimas

Teismas nurodė, kad nors CK 6.223 straipsnio 1 dalyje ir įtvirtinta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, tačiau viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio. Jau sudarytos ir vykdomos viešojo pirkimo sutarties keitimas atliekamas vadovaujantis VPĮ 18 straipsnio 8 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, jeigu sutartyje detaliai aptarta, kaip bus keičiamos sutarties sąlygos įvykus tam tikrai šalių nurodytai aplinkybei, tai toks sąlygų pakeitimas nelaikytinas sutarties pakeitimu VPĮ prasme. Iš esmės ribojimas keisti viešojo pirkimo sutartį sietinas su vertinimu, ar šis keitimas laikytinas esminiu sutarties keitimu ar ne. Draudžiami tik esminiai sutarties keitimai, reiškiantys naujos sutarties sudarymą be atskiro tiekėjų varžymosi.  Viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų.

Teismas pabrėžė, kad galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo:

a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą;
b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą;
c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose;
d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis.

Teismas nurodė, kad tarp šalių sudarytos sutarties 6.6 punkte nurodyta, kad užsakovas, raštu nurodydamas priežastį, gali bet kada nurodyti rangovui sustabdyti visų darbų arba jų dalies vykdymą. Jeigu toks sustabdymas yra ne dėl rangovo kaltės, tai darbų atlikimo terminas turi būti pratęsiamas tiek, kiek trunka darbų sustabdymas. Teismo vertinimu ši nuostata atsižvelgiant į VPĮ 18 straipsnio 8 dalį, leidžia daryti išvadą, jog ginčijamas susitarimas buvo neesminis sutarties pakeitimas, kadangi jo sudarymo galimybė buvo numatyta pačioje viešojo pirkimo sutartyje (6.6 punkte) ir šalys neturėjo pareigos dėl jo sudarymo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad darbų atlikimo termino pratęsimas negalėjo turėti įtakos galimybei pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams ar pirkimo laimėtoju pripažinti kitą tiekėją, nes apie aukščiau aptartas galimybes pratęsti pirkimo sutarties terminą visi potencialūs dalyviai buvo informuoti viešai paskelbiant pirkimo sąlygas, tarp jų ir statybos rangos sutarties projektą.