Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos projektas


Viešųjų pirkimų tarnyba parengė Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos projektą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo projektą.

Ši metodika yra skirta perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams. Šia metodika minėti subjektai turės vadovautis nustatydami kainodaros taisykles viešojo pirkimo ar pirkimo dokumentuose, preliminariojoje viešojo pirkimo–pardavimo ar preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyse ir viešojo pirkimo–pardavimo ar pirkimo–pardavimo sutartyse bei sutarties vykdymo metu keisdami sutarties kainą.

Metodikos projekte numatyta, kad, taikant fiksuoto įkainio metodą, preliminarūs įsigyjamų prekių kiekiai ir (ar) paslaugų apimtys gali būti nustatomi trimis būdais: (1) pirkimo dokumentuose ir sutartyje perkančioji organizacija nurodo įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis, nustatydama jų viršutinę ir apatinę ribas (pavyzdžiui, „nuo x iki y“; „ne mažiau kaip x, bet ne daugiau kaip y“, „z ± q procentų“ ir panašiai); (2) pirkimo dokumentuose ir sutartyje perkančioji organizacija nurodo įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei minimalią ir maksimalią lėšų sumą, kurią planuojama skirti šiame sąraše nurodytų prekių ir (ar) paslaugų įsigijimui. Pavyzdžiui, prekių bus perkama minimaliai už 10 000 eurų, o maksimaliai – už 15 000 eurų. Jeigu neįmanoma nurodyti minimalios planuojamos lėšų sumos, perkančioji organizacija gali nurodyti tik maksimalią; (3) pirkimo dokumentuose ir sutartyje perkančioji organizacija nurodo įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei maksimalius prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis ir maksimalią lėšų sumą, kurią planuojama skirti šiame sąraše nurodytų prekių ir (ar) paslaugų įsigijimui.

Kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustato kintamąjį įkainį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi nurodyti, kaip apskaičiuojama kintama dalis (pavyzdžiui, pagal savaitės, mėnesio ar ketvirčio vidurkius ir panašiai) ir turi nurodyti tikslius numatomų įsigyti prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis arba preliminarius prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis.

Metodikoje yra numatyti du kainų keitimo būdai: (1) taikant peržiūros sąlygas ir (2) taikant pasirinkimo sąlygas. Peržiūra yra galima, kai iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluota pirkimo dokumentuose ir sutartyje arba kai peržiūros būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, arba kai peržiūra, neatsižvelgiant į jos vertę, nėra esminė ir kt. Pasirinkimas yra galimas, kai pasirinkimo galimybė, neatsižvelgiant į jos piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluota pirkimo dokumentuose ir sutartyje arba kai prireikia iš to paties tiekėjo pirkti papildomų prekių, paslaugų ir (ar) darbų, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, arba kai pasirinkimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, arba kai pasirinkimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis ir kt.

Perkančiosioms organizacijoms yra paliekama galimybė pasirinkti ir kitus kainodaros būdus ar jų derinius, tačiau tokiu atveju perkančioji organizacija turėtų užtikrinti ir įsitikinti, kad toks būdas būtų racionalus, aiškus ir nedviprasmiškas (aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas pirkimo dokumentuose ir sutartyje ir kiek įmanoma tiksliau atspindintis planuojamų įsigyti prekių, paslaugų kainos pokyčius). Taip pat perkančioji organizacija turi užtikrinta, kad pasirinktas kainodaros būdas ar jų derinys nesukurtų per didelės rizikos, t. y. nenustatantis per didelės rizikos pirkimo vykdytojui dėl sutarties kainos padidėjimo, arba iš kitos pusės nenustatantis sąlygų tiekėjui veikti jam nepalankiomis sąlygomis. Taip pat remiantis pasirinktu kainodaros būdu ar jų deriniu turi būti nustatytas aiškus atsiskaitymo su tiekėju mechanizmas, kad atsiskaitymo metu nekiltų neaiškumų dėl prekių ar paslaugų įkainojimo.

Visą metodikos projekto tekstą galite rasti čia.