Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės


Viešųjų pirkimų tarnyba 2017 m. spalio 31 d. paskelbė Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires. Šis dokumentas nėra privalomas, tačiau Viešųjų pirkimų tarnybos tikslas – pateikti naudingą, patogų ir praktišką įrankį, skirtą pirkimo vykdytojams, pasirenkant tinkamiausią pasiūlymų vertinimo kriterijų.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Viešųjų pirkimų įstatymui, visais atvejais yra renkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, jį vertinant pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų (ankstesnėje VPĮ redakcijoje buvęs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus), kainos kriterijų (buvęs mažiausios kainos vertinimo kriterijus) arba sąnaudų kriterijų (naujas kriterijus).

Gairėse atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirkimų, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 70 procentų bendros pirkimų vykdytojo pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal VPĮ 72 straipsnio 3 dalį (PĮ 80 straipsnio 2 dalį) atliktų pirkimų vertė.

Pirkimo planavimas: aptariamose gairėse daug dėmesio yra skiriama pirkimo planavimo stadijai. Gairėse yra išskiriami ir aptariami pagrindiniai keturi pirkimo planavimo žingsniai:

  1. Tinkamai įvertinti savo poreikius, nustatyti tikslius reikalavimus: kas yra perkama ir kodėl, kokios perkamo objekto charakteristikos yra būtinos, o kokios neprivalomos, kokio rezultato yra siekiama, ar būtina pirkti šias prekes, paslaugas ar darbus, ar įvertintos galimybės kitais būdais patenkinti nustatytus poreikius.
  2. Rinkos analizės atlikimas. Konsultacijos su rinkos dalyviais padeda gauti reikiamą informaciją ir užtikrina, kad su pirkimo objektu susijusi informacija pasiekė suinteresuotus rinkos dalyvius, ar jiems konkretus pirkimas yra įdomus / aktualus, ar pirkimo vykdytojo tikslai ir poreikiai buvo suprasti teisingai. Ne mažiau svarbu išsiaiškinti, ar rinkoje apskritai galima gauti tai, ką pirkimo vykdytojas siekia įsigyti, ar pirkimo objektui planuojami kelti reikalavimai pagrįsti, reikalingi ir (svarbu!) pamatuojami (įvertinami), ar nustatyti terminai yra realūs sutartinių įsipareigojimų įvykdymui, ir pan.
  3. Numatyti prekėms, paslaugoms ar darbams skirtas lėšas, suplanuoti pirkimo vertę. Pirkimo vertė planuojama atsižvelgiant į reikalavimų visumą ir naujausią informaciją apie rinkos kainas.
  4. Pasiūlymų vertinimo kriterijaus pasirinkimas.

Lyginamieji svoriai: aptariamose gairėse rekomenduojama kriterijų lyginamuosius svorius išreikšti:

- konkrečiais dydžiais (pavyzdžiui, kaina – 70, techninis pranašumas – 20, garantinė priežiūra –10);

- balų intervalais, į kuriuos patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė (pavyzdžiui, kaina – 0–70 balų, techninis pranašumas – 0–20 balų, garantinė priežiūra – 0–10 balų).

Pasiūlymų vertinimas: pasiūlymų vertinimas gali būti statinis – kai skiriami balai, nelyginant pasiūlymų tarpusavyje, arba palyginamasis – geriausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas gauna daugiausiai balų, kitų tiekėjų balai lyginami su geriausiu pasiūlymu. Interpoliacijos metodas: geriausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas gauna daugiausiai taškų, didžiausia kaina gauna 0 taškų, kiti tiekėjai pasiskirsto pagal šiuos du atskaitos taškus.

Ekspertai: gairėse yra pateiktos rekomendacijos dėl ekspertų pasitelkimo vykdant viešąjį pirkimą. Rekomenduojama, kad ekspertinį vertinimą atliktų bent trys ekspertai, kuriais gali būti tiek pirkimų vykdytojo darbuotojai, tiek kiti, nepriklausomi asmenys. Visiems ekspertams turėtų būti pateikiamos vienodos ekspertinio vertinimo užduotys ir sudaromos vienodos sąlygos atlikti vertinimą, tačiau kiekvienas ekspertas vertinimą turi atlikti individualiai, t. y. ekspertinio vertinimo metu tartis tarpusavyje negalima. Kiekvienas ekspertas privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.

Pasiūlymo vertinimo kriterijai:

Kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis – vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus: techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas (pavyzdžiui, taikant šį kriterijų gali būti vertinama, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį), garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas (pavyzdžiui, pristatymo datą, procesą, trukmę arba įvykdymo laikotarpį). Kainos / sąnaudų ir kokybės santykio kriterijus taikomas, kai kainos / sąnaudų ir kokybės santykį galima įvertinti kaip kainos / sąnaudų ir kokybės pusiausvyrą. Sąvoka „kainos / sąnaudų ir kokybės santykis“ reiškia optimalų įvairių kriterijų (susijusių su išlaidomis (ekonominiai kriterijai – kaina / sąnaudos) ir nesusijusių su išlaidomis (kokybės kriterijai)), kartu atitinkančių pirkimo vykdytojo reikalavimus, derinį, tačiau kiekvieno pirkimo atveju šių įvairių kriterijų optimalaus derinio sudedamosios dalys skiriasi ir priklauso išimtinai nuo pirkimo vykdytojo siekiamo rezultato. Toks pasiūlymų vertinimo kriterijus ypač tinka tada, kai pirkimo vykdytojui yra svarbu pasiekti, kad perkamas objektas (prekės, paslaugos ar darbai) būtų kuo kokybiškesnis, t. y. būtų kuo funkcionalesnis, estetiškesnis, pigesnis aptarnaujant ir plėtojant, efektyvesnis siekiant tų tikslų, kuriems pirkimo vykdytojas jį numato panaudoti. Gairėse išsamiai aptariami vertinimo kriterijai, tokie kaip techniniai pranašumas, estetinė ir funkcinė charakteristikos, socialiniai kriterijai, aplinkosauginiai kriterijai ir kt.

Sąnaudų kriterijus – sąnaudos, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą.

Kainos kriterijus.

Pasiūlymų vertinimas: rekomendacijose pateikiamos pasiūlymų vertinimo procese dažniausiai daromos klaidos ir nurodomi būdai, kaip tokių klaidų išvengti:

  • Negalima nustatyti tokių vertinimo kriterijų, kurie vykdant pirkimo sutartį galėtų būti keičiami;
  • Reikalavimas, kad pasiūlymai bus vertinami pagal prekės, medžiagos patvarumą, yra per plačiai apibrėžtas. Pirkimo vykdytojas turėtų nurodyti, kad, pavyzdžiui, siūloma prekė turėtų būti patvari bent 2 metus nuo įsigijimo datos (minimalus kriterijus), o už kiekvienus papildomus metus skiriama daugiau balų (tiksliai nurodoma formulė);
  • Pasiūlymai neturėtų būti vertinami pagal prekės / paslaugos demonstracijos kokybę (per plačiai apibrėžta, nėra aišku, kaip prekė / paslauga turi būti pristatoma / suteikiama, į ką atkreipiamas dėmesys demonstracijos metu);
  • Kriterijus „aprašymo detalumas“ taip pat nerekomenduojamas. Jis galėtų būti taikomas tik tuomet, kai tiekėjui reikia pateikti projekto tvarkaraštį, planą arba kai perkamas inovatyvus produktas;
  • Papildomi balai taip pat neturėtų būti skiriami už tai, kad apmokoma naudotis preke / paslauga (per plačiai apibrėžta, nėra aiškios apmokymo apibrėžties). Pirkimo vykdytojas neturėtų papildomų balų skirti dalyviams, be prašomų dalykų, siūlantiems ką nors nemokamai;
  • Pirkimo vykdytojas neturėtų naudodamasis subtiekimo / subteikimo / subrangos lygiu nustatyti apribojimų, pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas negali skirti daugiau balų dalyviams, kurie nepasitelks subtiekėjų / subteikėjų / subrangovų, palyginus su tais, kurie siūlo naudotis subtiekėjų / subteikėjų / subrangovų paslaugomis;
  • Ar pasiūlymas bus laikomas atrinktu pagal geriausios kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, priklauso nuo pasiūlymų reikalavimų visumos. Todėl, pavyzdžiui, vien tai, kad pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nustatys, kad pasiūlymas gaus daugiau balų už trumpesnį prekių pristatymo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo terminą, savaime nereiškia, kad pasiūlymas bus laikomas atrinktu pagal geriausios kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų.

Aptariamose gairėse pateikiamos rekomendacijos, kokiu atveju kurį vertinimo kriterijų pasirinkti ir kaip tinkamai jį aprašyti.