Dėl tiekėjo civilinės atsakomybės pažeidus viešojo pirkimo sutartį


Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-883-157/2017

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo laiku ir kokybiškai teikti ieškovei projekto administravimo, e. paslaugų projektavimo, techninės užduoties parengimo ir techninės priežiūros paslaugas, o ieškovė įsipareigojo sumokėti. Atsakovė, be kita ko, taip pat įsipareigojo sutartyje ir jos prieduose nustatytomis sąlygomis, nustatytu laiku pradėti, tinkamai atlikti, užbaigti ir perduoti ieškovei sutartyje nurodytas paslaugas; užtikrinti, kad paslaugas teiks kvalifikuoti ekspertai, atitinkantys jiems pirkimo dokumentuose keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Šalys taip pat sutarė, kad paslaugos bus teikiamos pagal ieškovės pateiktą techninę užduotį bei paslaugų teikimo aprašymą, o paslaugos bus laikomos suteiktomis atsakovei pasiekus techninėje specifikacijoje numatytus rezultatus. Sutarties priede, kuriame aptarta sutarties vykdymo techninė specifikacija, nurodyta, kad atsakovės ekspertai turės atlikti ekspertinį pirkėjo e. paslaugų IS sukūrimo ir įdiegimo paslaugų, techninės įrangos pirkimo ir duomenų centro įrengimo paslaugų techninių pasiūlymų vertinimą.

Ieškovei kilo abejonių dėl tiekėjų pasiūlyme nurodytos kainos ir galimybių kokybiškai ir laiku įvykdyti sutartį. Ieškovė, gavusi informaciją iš tiekėjo dėl kainos pagrindimo, kreipėsi į atsakovę dėl pateiktos kainos įvertinimo. Atsakovė pateikė ataskaitą dėl tiekėjo pateikto techninio pasiūlymo kainos pagrįstumo ekspertinio vertinimo, kurioje nurodė, kad tiekėjo numatomos e. paslaugų sukūrimo projekto informacinės sistemos kūrimui ir įdiegimui skirti 23 600 val. yra nepagrįstai mažai ir dėl to galutinė kaina taip pat yra nepagrįstai maža.

Ieškovės pirkimo komisija, įvertinusi atsakovės pateiktą ataskaitą, priėmė sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą. Tiekėjas su šiuo sprendimu nesutiko ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Vilniaus apygardos teismas sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir, be kita ko, panaikino skundžiamą ieškovės sprendimą bei skyrė jai 28 962 Eur baudą. Teismas, be kita ko, sprendė, kad tiek atsakyme į pretenziją, tiek sprendime nurodyti argumentai yra hipotetinio pobūdžio, suformuluoti abstrakčiai, nepagrįsti jokiais skaičiavimais ir negali būti laikomi pakankamais spręsti dėl pasiūlytos kainos ekonominio nepagrįstumo, lemiančio tiekėjo nesugebėjimą laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

Ieškovės nuomone, jai skirta bauda ir kiti priteisti mokėti mokėjimai yra žala, kurią sukėlė atsakovės netinkamai parengtas tiekėjo pasiūlymo įvertinimas, ir reikalauja, kad atsakovė atlygintų patirtą žalą.

Teismo išaiškinimas

Teismas atkreipė dėmesį, kad nors, kaip teisingai atsiliepime į skundus nurodė atsakovė, nei ginčo sutartyje, nei jos priede nebuvo nurodyti konkretūs reikalavimai ataskaitai, tačiau faktas, kad atsakovė sutiko atlikti paslaugos teikėjo kainos vertinimą, klausimo dėl ataskaitai keliamų reikalavimų, atlikimo tvarkos ar sutarties pakeitimo / papildymo nekėlė, o pati ieškovė atliktą ataskaitą priėmė, – teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad jai buvo suprantami pavestai užduočiai keliami tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai reikalavimai. Teisėjų kolegija, remdamasi šia aplinkybe, konstatuoja, kad minėta ataskaita negalėjo būti teikiama, nes pateikta užduotis buvo nesuderinama su VPĮ įtvirtintomis viešojo pirkimo procedūromis. Teismas atkreipė dėmesį, kad skaičiavimai ir ataskaita yra hipotetinio pobūdžio, suformuluoti abstrakčiai, nepagrįsti jokiais skaičiavimais ir negali būti laikomi pakankamais spręsti dėl pasiūlytos kainos ekonominio nepagrįstumo, kad išvadoje nėra nurodyta, koks valandų skaičius yra proporcingas ir reikalingas darbų apimčiai, kokia standartinė metodika vadovaujasi ekspertizę atlikę specialistai, taip pat tai, kad iš dalies buvo vertinamas ne kainos pagrįstumas, o grįžta į ankstesnę pasiūlymų vertinimo stadiją – iš naujo nustatinėjamas teikėjų kvalifikacijos tinkamumas. Pati atsakovė, kuri, kaip minėta, buvo atlygintinai pasitelkta kaip savo srities profesionalė, turėjo ir galėjo suprasti tokios užduoties ydingumą, todėl, elgdamasi atidžiai, profesionaliai ir rūpestingai, privalėjo informuoti ieškovę apie šią aplinkybę ir tokios ataskaitos neteikti arba joje bent nurodyti minėtą faktą. Įvertinusi tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė tokiais veiksmais pažeidė savo kaip paslaugos teikėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.

Tačiau teismas pabrėžė, kad civilinei atsakomybei kilti būtinas visų CK numatytų sąlygų viseto egzistavimas. Nors teismas konstatavo, kad buvo nustatyti priešingi sutarčiai atsakovės veiksmai, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog žalos atsiradimą lėmė būtent minėti neteisėti atsakovės veiksmais. Kaip minėta anksčiau, ieškovė, siekdama, jog būtų tinkamai organizuojamas ir vykdomas jai pavestas viešasis pirkimas, ir pati neturėdama pakankamai žinių bei kvalifikuotų specialistų, sudarė sutartį su atsakove dėl minėto viešojo pirkimo administravimo, techninės užduoties parengimo, techninės priežiūros. Viešųjų pirkimų tvarką bei jų subjektų teises reguliuojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta, kad viešąjį pirkimą atlieka perkančioji organizacija, kuri užtikrina, jog atliekant procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Minėtame įstatyme taip pat nurodyta, kad perkančioji organizacija pirkimui organizuoti ir atlikti privalo sudaryti Viešojo pirkimo komisiją, kurią sudarant turi būti atsižvelgiama į skiriamų narių ekonomines, teisines žinias, VPĮ bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviesti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti. Tuo atveju, jei pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu to nepadaro ar padaro netinkamai – jį atmesti. Taigi iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad bet kuriuo atveju sprendimus, susijusius su viešaisiais pirkimais, priima būtent perkančioji organizacija, kuri gali, bet neprivalo remtis pasitelktų specialistų pateiktais pasiūlymais, išvadomis. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendė, kad būtent ieškovės sudaryta viešojo pirkimo komisija, kuriai, kaip minėta, keliami specialieji reikalavimai, nesuteikdama privalomojo pobūdžio specialistų ataskaitoms, rekomendacijoms privalėjo pati atlikti pateiktos kainos įvertinimą ir priimti sprendimą savarankiškai, o ne be išlygų remdamasi vien tik minima ginčo ataskaita. Taigi, kaip minėta, pati ieškovės viešojo pirkimo komisija privalėjo atlikti savo kaip specialiosios komisijos pareigas – sprendimą priimti tik įvertinusi pateiktą ataskaitą, tuo prisiimdama dėl to teksiančią galimą riziką.