Dėl teisės pripažinimo dokumento užsienio rangovams išdavimo


2016 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovas prašė teismo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės pasiūlymą, taip pat ir perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti pretenziją. Perkančioji organizacija atmetė minėtą pasiūlymą motyvuodama tuo, kad vienas iš ūkio subjektų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neturėjo teisės būti ypatingo statinio statybos rangovu. Ieškovo teigimu, perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu atsiranda tik nuo teisės pripažinimo dokumento išdavimo dienos. Kvalifikacijos pripažinimas nereiškia teisės suteikimo. Pasiūlymo pateikimo momentu minėtas ūkio subjektas turėjo teisę būti ypatingo statinio bendrųjų statybos darbų rangovu.

Teismo išaiškinimas

Kasacinis teismas padarė išvadą, kad Sertifikavimo centro išduodami dokumentai tik patvirtina užsienio tiekėjų anksčiau įgytą kvalifikaciją, o ne naujai ją suteikia, ir šią išvadą grindė tokiais argumentais:

STR 1.02.07:2012 ir Statybos įstatymo teisės normose įtvirtinti du svarbūs aspektai: a) užsienio tiekėjas savo kilmės valstybėje jau turi turėti teisę verstis statybos rangos veikla (būti rangovu, projektuotoju ir t. t.); b) ši statinių statybos veikla yra dėl analogiškų statinių. Taigi iš šių nuostatų akivaizdu, kad Lietuvoje užsienio tiekėjai privalo ne iš naujo įgyti, o patvirtinti jau turimą teisę. Jei užsienio teisės normose atskiros atestacijos nenustatyta, ūkio subjektas privalo tik deklaruoti apie turimą teisę, bet ne iš naujo ją įgyti Lietuvos Respublikoje. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nei Statybos įstatymo, nei STR 1.02.07:2012 nuostatos nėra specialiosios teisės normos VPĮ atžvilgiu sprendžiant dėl užsienio tiekėjo teisės vykdyti statybos veiklą įgijimo momento. Šiuose teisės aktuose reguliuojami tik statybos teisiniai santykiai, inter alia užsienio rangovų teisės ir pareigos, todėl juose vartojama sąvoka „būti statybos rangovu turi teisę“ iš esmės reiškia tik tai, kad be atitinkamo dokumento (teisės pripažinimo) ūkio subjektas tiek privataus, tiek viešo užsakovo naudai negali de jure (teisiškai) pradėti vykdyti statybos darbų.

Teismas nurodė, kad nacionalinės teisės aiškinimas, dėl kurio užsienio tiekėjų kvalifikacija, įgyta prieš galutinį pasiūlymų pateikimo momentą, bet Lietuvoje pripažinta šiam terminui suėjus, pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus bei iš esmės reikštų kitų šalių ūkio subjektų diskriminaciją kilmės pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių imperatyvų pažeidimo grėsmė iš tiesų kyla, kai tiekėjų (Lietuvos ir užsienio), kurie reikalaujamą kvalifikaciją įgijo prieš pasiūlymų pateikimo terminą, pasiūlymai vertinami nevienodai tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį reikia atskirai patikrinti užsienio ūkio subjektų kvalifikacinius dokumentus, taikymo, ypač kai šiai procedūrai atlikti nepakanka perkančiosios organizacijos nustatyto pasiūlymų pateikimo termino.

Teismas, vadovaudamasis nurodytais argumentais, šioje nutartyje suformulavo tokią taisyklę: rangovų kvalifikacijos atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, atitinkančioms VPĮ 34 straipsnio nuostatas, įrodinėtina specialiaisiais teisę verstis atitinkama statybos veikla suteikiančiais dokumentais (jei pagal pirkimo paskelbimo metu galiojančius Lietuvos teisės aktus jie reikalingi), kurie kompetentingų Lietuvos ar užsienio institucijų privalo būti išduoti iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino; tokiu būdu užsienio (Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybės narių bei Šveicarijos Konfederacijos) tiekėjų įgyta kvalifikacija laikytina atitinkančia viešojo pirkimo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kad šio pajėgumo patvirtinimo dokumentas Lietuvoje buvo išduotas po galutinės pasiūlymų pateikimo datos.