Dėl reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai nustatymo ir tiekėjų kvalifikacijos vertinimo


2017 m. vasario 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovas prašė teismo panaikinti perkančiosios organizacijos Supaprastintų pirkimų komisijos sprendimus sudaryti pasiūlymų eilę ir išrinkti viešojo pirkimo laimėtoją bei grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Ieškovas nurodė, kad pateikė pasiūlymą perkančiosios organizacijos vykdomame supaprastintame atvirame konkurse. Perkančioji organizacija konkurso laimėtoja pripažino kitą juridinį asmenį, nors pasiūlymų eilė turėjo būti sudaryta iš tiekėjų, kurių kvalifikacija yra pakankama rangos sutarčiai įvykdyti. Tiekėjas, atliksiantis statybos darbus ypatingos kategorijos statinyje, privalo būti atestuotas ir turėti teisę jame atlikti visus bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, nurodytus rangos darbų techniniame projekte. Tiekėjų (pasiūlymų eilės 1–4 vietos) kvalifikacijos atestatuose specialiųjų statybos darbų sritis nėra nurodyta, todėl šių konkurso dalyvių kvalifikacija turėjo būti pripažinta nepakankama. Dalyvės (pasiūlymų eilės 2–4 vietos) neturi Valstybinės energetikos inspekcijos nustatyta tvarka išduoto atestato vykdyti atitinkamų energetikos įrenginių remonto, paleidimo, derinimo ir bandymo darbus.

Teismo išaiškinimas

Teismas atkreipė dėmesį, kad perkančioji organizacija konkurso metu, atsakydama į gautą prašymą paaiškinti (patikslinti) iškeltus reikalavimus, kelis kartus nurodė, jog rekonstruojamas pastatas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką pirkimo sąlygų paaiškinimas kvalifikuotinas kaip sudedamoji pirkimo dokumentų dalis, į jį teismai turi atsižvelgti vertindami perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumą. Vis dėlto, atsakydama į ieškovės pretenziją, perkančioji organizacija ją atmetė, be kita ko, ir dėl to, kad pastatas nėra ypatingas statinys. Pažymėtina, kad tokią dviprasmišką perkančiosios organizacijos poziciją dėl pastato priskyrimo ypatingų ar neypatingų statinių kategorijai galimai nulėmė teisinis reguliavimas, susijęs su vienam laisvės atėmimo vietoje gyvenančiam asmeniui tenkančiu minimaliu plotu. LRV nutarime nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos tikslas – vienam asmeniui iki 2022 m. turėtų tekti ne mažiau kaip 5 kv. mgyvenamojo ploto, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme nurodyta, kad iki modernizacijos priemonių įgyvendinimo toks plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. Atsižvelgiant į STR 1.01.06:2013 nuostatas, pagal kurias pastato priskirtinumas ypatingo ar neypatingo statinio kategorijai priklauso nuo to, ar jame vienu metu bus daugiau kaip 100 žmonių, tą patį pastato plotą dalijant iš skirtingo minimalaus vienam asmeniui skirto ploto (3,1 ar 5 kv. m), nagrinėjamu atveju bus gaunamas skirtingas rekonstruojamo pastato kvalifikavimo rezultatas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aktualų teisinį reguliavimą, pirkimu siekiamą tikslą konstatavo, kad statybos darbai turėjo būti atliekami neypatingame statinyje.

Teismas taip pat nurodė, kad perkančioji organizacija dėl reikalavimų ypatingiems statiniams neteisėtai nustatė tik kai kurias tiekėjų kvalifikacijos sąlygas. Dėl teisės verstis veikla perkančiosios organizacijos negali kelti reikalavimų ir tikrinti atitikties jiems selektyviai. Teismas sprendė, kad tiekėjas privalo būti atestuotas ir turėti teisę atlikti visus bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, nurodytus rangos darbų techniniame projekte.

Teismas pabrėžė, kad perkančioji organizacija privalėjo nuosekliai laikytis savo paskelbtų konkurso sąlygų, kurias paprašyta dar atskirai ir paaiškino. Perkančiosios organizacijos, laikydamosi iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo nekeisti pirkimo sąlygų, per visą viešojo pirkimo procedūrą privalo laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad sąlygų modifikavimu siekiama ištaisyti jų ydingumą, nes priešingu atveju ji VPĮ įtvirtintą reguliavimą pažeidžia du kartus: tiek iš pradžių nustatydama neteisėtas pirkimo sąlygas, tiek vėliau jas neteisėtai keisdama.

Teismas taip pat nurodė, kad pagal galiojančias teisės normas, neypatingų statinių statybos darbams vykdyti nereikia įgyti specialiosios teisės, atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos negali reikalauti iš tiekėjų įrodyti šios teisės turėjimą, nes jis per se neteisėtas, neproporcingas ir nepateisinamas jokiais pagrindais, dėl to darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos dėl teisės verstis veikla gali kelti reikalavimus, atsižvelgdamos tik į specialiuosius statybos rangą reglamentuojančius teisės aktus, bet ne į kitus pagrindus, todėl jei pagal teisės aktus tiekėjai automatiškai gali verstis statybos ranga (nesant specialios teisės įgijimo tvarkos), perkančiosios organizacijos negali jų papildomai prašyti įrodyti šios teisės turėjimo.

Šioje nutartyje Teismas taip pat suformulavo naujas teisės aiškinimo taisykles:

  1. viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti minimalias dalyvių kvalifikacijos sąlygas reiškia, kad tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos;
  2. reikalavimų tiekėjų teisei verstis veikla nustatymui ir atitikties jiems vertinimui negali daryti įtakos perkančiosios organizacijos poreikiai, pirkimo objekto specifika ir kitos panašios priežastys; perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjų pagal specialiuosius teisės aktus įgyti atestatai (jei jie reikalingi) ar kiti teisę veikti suteikiantys dokumentai pakankami ir leistini tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti;
  3. viešųjų konkursų sąlygos, dėl kurių tiekėjas negali pagrįsti teisės sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutarties, nors tokia jo teisė išplaukia iš bendrųjų ar specialiųjų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo, ex lege (pagal įstatymą) neteisėtos, neproporcingos, nepateisinamos jokiais pagrindais; dėl tokių pirkimo sąlygų teismai turėtų spręsti ex officio.

Šioje nutartyje teisėjų kolegija taip pat nusprendė pakeisti iki šiol buvusius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentus ir nusprendė:

  1. perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo;
  2. jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus;
  3. tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų);
  4. jei teismo procese paaiškėja, kad perkančioji organizacija, neleisdama tiekėjui ištaisyti pirmiau nurodyto trūkumo, jo pasiūlymą atmetė (arba pripažino tinkamu), teismas privalo ex officio tokį perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei ją įpareigoti iš naujo įvertinti ūkio subjekto pasiūlymą, prieš tai jam leidžiant per protingą laiką ištaisyti dėl pirkimo sąlygų turinio atsiradusį pasiūlymo trūkumą.