Dėl reikalavimų pirkimo objektui nustatymo


2017 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-469/2017

Faktinės bylos aplinkybės

Perkančioji organizacija (PO) vykdė atvirą konkursą dėl gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbų pirkimo. Konkurso sąlygose, be kitų reikalavimų dėl tiekėjų kvalifikacijos, buvo nustatyta, kad tiekėjas privalo turėti ne mažiau kaip 1 kvalifikuotą statybos darbų vadovą, turintį ne mažesnę kaip 12 mėnesių per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos darbų patirtį vadovaujant asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu (KRK metodas) darbams. Tiekėjas nurodė, kad minėtu reikalavimu statybos darbų vadovo kompetencija tikrinama deklaratyviai ir formaliai, tik pagal atliekamų darbų trukmę, nevertinant nei jų kokybės, nei apimties. Kituose iki ginčo konkurso organizuotuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose pirkti kelių remonto KRK metodu darbai, ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas nebuvo keliamas.

Teismo išaiškinimas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje peržengė kasacinio skundo ribas ir nutartyje vertino reikalavimo asfaltbetonio dangos remonto darbus atlikti būtent KRK metodu teisėtumą VPĮ 25 straipsnio aspektu. Teismas nurodė, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių; pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės gali būti apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą. Tokiu būdu perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų.

Teismas pabrėžė, kad perkančiosios organizacijos pasinaudojimas VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta išimtimi, leidžiančia pirkimo objektą apibūdinti nurodant konkretų modelį ar šaltinį, konkretų procesą ar prekės ženklą, patentą, tipą, konkrečią kilmę ar gamybą, gali būti pripažintas teisėtu tik tuo atveju, jeigu egzistuoja dviejų sąlygų visetas: 1) pagal konkretaus pirkimo aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad pirkimo objekto neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal to paties straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus; šias aplinkybes turi įrodyti perkančioji organizacija; 2) perkančioji organizacija šalia konkretaus modelio, prekės ženklo, proceso ir pan. nurodymo prideda prierašą ,,arba lygiavertis“. Šiuo konkrečių atveju PO pirkimo dokumentuose nurodė, kad pirkimo objektas – gatvių dangos darbai, pirkimo apibūdinimas, darbų apimtys – gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbai. PO nepateikė įrodymų, kad pirkimo tikslo – suremontuoti gatvių asfaltbetonio dangą – negali pasiekti atliekant darbus kitais nei KRK metodais ir kad pirkimo objekto – asfaltbetonio dangos darbų – negalima tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal VPĮ 25 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimus. Taip pat konkurso sąlygose nėra nuorodos, kad gatvių asfaltbetonio dangos remonto darbai gali būti atliekami lygiaverčiu metodu.

Teismas atmetė PO argumentus, kad nenustačius metodo būtų neįmanoma palyginti pateiktų pasiūlymų, kaip nepagrįstus ir nurodė, kad perkančioji organizacija galėtų įvertinti skirtingais metodais teikiamų darbų kokybę, darbų efektyvumą, kainą ar kitus jos pasirinktus kriterijus taikydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų.