Dėl netesybų viešojo pirkimo sutartyje


2017 m. spalio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-604-178/2017

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovė (tiekėjas) ir trečiasis asmuo sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei (perkančioji organizacija) šiuos darbus ir paslaugas: (1) suteikti numatomos statyti elektros perdavimo oro linijos statybos poveikio aplinkai vertinimo paslaugas (toliau – I etapas); (2) parengti ir pateikti minėtos linijos specialųjį planą (toliau – II etapas); (3) suteikti linijos statybos servitutų nustatymo organizavimo paslaugas (toliau – III etapas), o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas sumokėti. Sutartyje numatyti darbai atlikti ir priimti, tačiau, ieškovės teigimu, atsakovė liko skolinga 43 504,41 Eur. Atsakovė raštu minėtą sumą įskaitė ieškovei už atliktus darbus mokėtiną sumą kaip netesybas už Sutartyje nustatytų terminų praleidimą. Ieškovė nurodė, kad atliktas įskaitymas yra neteisėtas, prašė jį pripažinti negaliojančiu ir priteisti 43 504,41 Eur skolą bei 3 132,32 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas įskaitymą pripažino neteisėtu ir negaliojančiu, priteisė iš apeliantės 43 504,41 Eur skolą, reikalavimo dėl delspinigių priteisimo netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Teismo išaiškinimas

Iš Sutarties matyti, kad ieškovė joje numatytas paslaugas ir darbus įsipareigojo vykdyti etapais, kurių užbaigimo terminai buvo numatyti sutartyje ir kurie iš tiesų buvo pažeisti. Pagal Sutarties 20 punktą atsiskaitymo terminai yra susieti su paslaugų suteikimu pagal kiekvieną etapą. Delspinigius apeliantė skaičiavo pagal kiekviename etape praleistus terminus.

Netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų – tai įstatymo, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai.

Sutarties 36, 41 punktai suteikė atsakovei teisę skaičiuoti delspinigius už nesuteiktas paslaugas per Sutartyje nustatytą terminą ir juos įskaityti. Teisėjų kolegija nepripažino pagrįstais skundžiamo sprendimo motyvų, kad dėl to, jog Sutartis kilo iš viešųjų pirkimų ir buvo abiejų šalių sutikimu vykdoma ne joje numatytais terminais be Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, panaikina atsakovės teisę taikyti netesybas (skaičiuoti delspinigius). Tokia aplinkybė savaime nereiškia kitų sutartinių įsipareigojimų, be kita ko, ir atlikti kiekvieno etapo darbus per jiems nustatytą atlikimo laikotarpį (eliminavus laikotarpius, kurie pateisinami atsakovės ar trečiųjų asmenų veiksmais / neveikimu) pakeitimo. Priešingu atveju tai reikštų, kad ieškovė apskritai galėtų vykdyti darbus nesaistoma jokiais terminais be jokios atsakomybės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė iš esmės turėjo reikalavimo teisę į ieškovę dėl delspinigių už termino, per kurį pagal Sutarties nuostatas turėjo būti atlikti darbai, praleidimą.

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo teisinio instituto normas, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad įskaitymui, kaip prievolės pabaigos pagrindui, taikyti įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nesutiko su apeliantės apskaičiuotomis netesybomis, šalių susirašinėjimo turinys rodo teisminę ginčo sprendimo perspektyvą, savaime dar nesudaro pagrindo konstatuoti atlikto įskaitymo neteisėtumą. Pastebėtina, kad pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama įskaityti ginčijamus teisme reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės prievolė apeliantei dėl netesybų sumokėjimo ginčo įskaitymo metu teisme nebuvo ginčijama, t. y. įskaitymas atliktas iki civilinės bylos iškėlimo.