2016 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-638-178/2016


Faktinės bylos aplinkybės

Byloje kilo ginčas dėl arbitražinio susitarimo taikymo, atsiskaitymų už atliktus darbus pagal viešajame pirkime sudarytą rangos sutartį, darbų atlikimo termino pratęsimo. Perkančioji organizacija ir tiekėjas sudarė rangos sutartį dėl darbų atlikimo. Darbų atlikimo terminas pagal minėtą rangos sutartį – 12 mėnesių nuo darbų pradžios datos. Sutartyje buvo nustatyta, kad ginčų sprendimo tvarka – arbitražinė (Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis arbitražo procedūros reglamentas). Ieškovė teigia, kad šalių ginčas nėra priskirtinas arbitruotiniems ginčams, nes jis patenka į specialią Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) reguliavimo sritį ir turi būti nagrinėjamas teisme, rangos sutartyje įtvirtinta arbitražinė išlyga prieštarauja imperatyvioms VPĮ 93 straipsnio, CPK 27 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pagal kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 suformuotą teismų praktiką tokie ginčai yra nearbitruotini.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių ginčas yra nearbitruotinas, kadangi darbų atlikimo terminas yra esminė sutarties sąlyga, o kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 yra išaiškinta, jog viešojo pirkimo sutarties keitimas įeina į specialiojo įstatymo (VPĮ) teisinio reguliavimo sritį ir sutartis gali būti keičiama tik teismo sprendimu.

Teismo išaiškinimai

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmos instancijos teismo išvada dėl darbų atlikimo termino pratęsimo vertinimo kaip viešojo pirkimo sutarties esminės sąlygos keitimo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste konkrečiai, o ir apskritai darbų atlikimo terminas esmine sutarties sąlyga, teisėjų kolegijos nuomone, galėtų būti vertinamas tik tais atvejais, kai jo praleidimas lemtų neišvengiamai didelius nuostolius kitai šaliai ar daro tolesnį darbų atlikimą beprasmiu.

VPĮ 18 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pirkimo sutartyje turi būti nustatyta, be kita ko, ir prievolių įvykdymo terminai. Tačiau kurios nors iš šių pirkimo sutartyje nustatytinų sąlygų pakeitimas savaime nereiškia, kad tai visais atvejais reiškia esminių viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimą. Tam tikrų viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimo galimybė yra numatyta ir pačiame įstatyme – VPĮ 18 straipsnio 8 dalis. Imperatyvaus draudimo keisti prievolių įvykdymo terminus (net jei nagrinėjamu atveju būtų galima pripažinti, kad rangos sutartyje darbų baigimo terminas yra apibrėžtas konkrečiai), skirtingai negu laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainos keitimą (VPĮ 18 straipsnio 3 dalis), nėra. Šiame kontekste pastebėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog teismo sprendimu sumažintos netesybos, net jei jos įtvirtintos viešojo pirkimo sutartyje, apskritai nėra šios sutarties keitimas.

Teismas nurodė, kad VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymas pirmiausia priklauso nuo to, ar viešojo pirkimo sutartis apskritai keičiama. Joje nurodyta, kad iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktikos dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo galima daryti sandorio keitimo kvalifikavimo takoskyrą: kiekvienas esminis viešojo pirkimo sutarties pakeitimas, kuris kaip pažeidžiantis tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus yra draudžiamas, kartu yra ir sutarties pakeitimas bendrąja teisine ir ekonomine prasme (nauja oferta ir akceptas) (pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties kontrahento pakeitimas, tačiau ne kiekvienas kontrahentų sutarimas keisti sandorio sąlygas bus laikytinas esminiu viešojo pirkimo sutarties pakeitimu pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį.

Teismas akcentavo, kad nearbitruotini ginčai dėl viešojo pirkimo sutarties kainos (ar kitų esminių sąlygų), nes įeina į VPĮ reguliavimo sritį, ir priešingai, ginčai, susiję su tokios sutarties vykdymu, inter alia, atsakomybe už sutartinių prievolių nevykdymą, nekvalifikuotini kaip sutarties keitimas ir į VPĮ teisinį reguliavimą nepatenka, todėl arbitruotini.