2013 m. spalio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013


Faktinės bylos aplinkybės

Byloje kilo ginčas dėl pasiūlymo kainos nurodymo žodžiais ir skaičiais neatitikimo. Teismas sprendė, ar toks nurodytos kainos neatitikimas laikytinas kainos apskaičiavimo (aritmetine) klaida, ar pripažintinas technine pasiūlymo įforminimo klaida, kurią galima ištaisyti vokų su pasiūlymais atplėšimo (susipažinimo su CVP IS priemonėmis gautais pasiūlymais) posėdžio metu.

Pateikdamas informaciją apie siūlomų paslaugų kainą, tiekėjas nurodė bendrą pasiūlymo kainą 484 000,00 Lt, o pasiūlymo B dalyje – 484 000,00 Lt (keturi šimtai aštuoniasdešimt keturi litai, 00 ct). Tiekėjas teigia, kad pasiūlymo B dalyje nurodydamas siūlomų paslaugų kainą žodžiais jis padarė techninę klaidą – praleido žodį „tūkstančiai“. Komisija, vadovaudamasi VPĮ 31 straipsnio 7 dalimi, nusprendė, kad teisinga laikytina pasiūlyme nurodyta paslaugų kaina, išreikšta žodžiais, todėl paprašė tiekėjo ištaisyti pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidas, nekeičiant bendros paslaugų kainos, nurodytos žodžiais. Atsakydamas į perkančiosios organizacijos prašymą, tiekėjas laikėsi pozicijos, kad jo pasiūlymo kaina yra kaina, nurodyta skaičiais, o perkančioji organizacija netinkamai aiškina VPĮ. Motyvuodama tuo, kad tiekėjas neištaisė kainos apskaičiavimo klaidų, perkančioji organizacija atmetė jos pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, o konkurso laimėtoju pripažino trečiąjį asmenį.

Teismo išaiškinimas

Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nepriklausomai nuo tiekėjo pasiūlyme nustatyto trūkumo kvalifikavimo – ar tai aritmetinė, techninė ar kitokio pobūdžio klaida – bei atitinkamų VPĮ nuostatų taikymo, pagal šią bylą individualizuojančias aplinkybes perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjo pasiūlymą buvo formalus, neproporcingas, todėl neteisėtas ir naikintinas. Šią išvadą teismas rėmė šiais argumentais:

  • Paslaugos kainos detalizavimo lentelėje ties sudėtiniais paslaugos elementų įkainojimais nurodytos kainos su ir be PVM siekia vertes, išreikštas tūkstančiais, o ne šimtais ar dešimtimis litų, šių sudėtinių elementų suma, išreikšta skaičiais, taip pat lygi pirmiau nurodytos sumos skaitinei reikšmei. Kitų tiekėjų pasiūlymuose pateiktos kainos taip pat siekė apie pusę milijono litų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad bet kuris vidutinis, įprastinę patirtį viešuosiuose pirkimuose turintis šių santykių subjektas byloje aptariamą pasiūlymo trūkumą turėjo suprasti ir vertinti akivaizdžiai formalia bei nereikšminga neatitiktimi, dėl kurios galėjo būti inicijuotas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendradarbiavimo procesas, aiškinantis šios klaidos turinį, tačiau bet kokiu atveju dalyviui negalėjo lemti griežčiausių neigiamų padarinių – pasiūlymo atmetimo.
  • Kai tiekėjas aritmetinių klaidų nepadaro, t. y. sudėtinės kainos dalys atitinka bendrą šios kainos rezultatą (sumą), tačiau kainos išraiška skaičiais ir žodžiais nesutampa (pvz., 10 + 10 + 10 = 30; „penkiasdešimt“), tokiu atveju tampa aiški šios neatitikties priežastis, ypač kai, kaip ir šioje byloje, tiesiog praleidžiamas tam tikras žodis (pvz., 1000 + 1000 + 1000 = 3000; „trys“). Tai neteisingai nurodyta kainos išraiška žodžiais, todėl neprasminga taikyti įstatyme įtvirtintos teisingos kainos prezumpciją, kuri skirta neaiškumams dėl kainos išraiškos neatitikties išspręsti. Perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją siekdama įsitikinti šios priežasties turinio tikrumu, prašydama tokią neatitiktį paaiškinti, nekeičiant pasiūlymo esmės. Šiuo pristatytu kainos išraiškų neatitikties atveju dalyvis iš tiesų nepadaro jokios aritmetinės klaidos nei klaidingai nurodydamas sudėtinius elementus, nei neteisingai apskaičiuodamas jų bendrą sumą.