Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2403-803/2015 (darbo teisė)


Faktinės bylos aplinkybės

Byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu teisėtumo ir pagrįstumo. Darbuotojas savavališkai permontavo įrenginį iš vieno krovininio automobilio į kitą. Darbdavys tokius darbuotojo veiksmus kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Darbuotojui būnant komandiruotėje, darbdavio atstovas susisiekė su darbuotoju telefonu ir informavo apie susidariusią situaciją. Nurodė, kad jeigu darbuotojas nori išvengti drausminės nuobaudos skyrimo procedūros, gali nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Telefonu darbuotojas nurodė sutinkantis nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu. Darbdavys paruošė visus dokumentus (tarnybinį pranešimą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, reikalavimą per 1 darbo dieną pasiaiškinti ir dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu) ir išsiuntė darbuotojui. Darbuotojas pasirašė visus jam darbdavio siųstus dokumentus. Darbuotojas kreipėsi į teismą nurodydamas, kad sutiko nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu tik todėl, kad darbdavys jam darė spaudimą, grasino kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jo padarytų pažeidimų. Darbuotojas prašo pripažinti darbo sutartį nutraukta neteisėtai, priteisti visas su tuo susijusias išmokas ir grąžinti jį į darbą.

Teismo išaiškinimai

Teismas nurodė, kad kiekvienas protingas ir atsakingas asmuo, gavęs reikalavimą per vieną darbo dieną pasiaiškinti dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, patirtų stresą ir suprastų tolesnes galimas darbo santykių perspektyvas. Toks darbdavio veiksmas vienareikšmiškai patvirtina darbdavio iniciatyvą dėl darbo santykių pabaigos, nes reikalavime labai aiškiai suformuluota, jog jau reiškiamas ne įtarimas, o konstatuojamas faktas, „išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes“. Tą pačią dieną darbuotojas parengia prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal pasirašytą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kurio tekstas ir išdėstymas aiškiai parodo, jog visų jo nuostatų rengėjas yra darbdavys. Taigi chronologinis faktų išdėstymas leido teismui padaryti išvadą, jog darbuotojui per tokį laiko tarpą negalėjo susiformuoti suvokta valia dėl darbo santykių pabaigos. O DK 125 straipsnio 1 dalis numato, jog norint nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu turi būti pasiektas šalių susitarimas.

Teismas taip pat nurodė, kad darbdavio įtaka, pareiškiant, jog darbuotojas bus atleidžiamas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, buvo neleistina, taip pat darbuotojas niekur neišreiškė aktyvaus pritarimo nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu, o vien tik darbdavio parengtų dokumentų pasirašymas per vieną darbo dieną negali būti laikoma, jog buvo išreikšta abiejų sutarties šalių tikroji valia. Teismas nurodo, kad DK 125 str. 1 d. yra numatytas 7 dienų terminas, per kurį šalis, gavusi pasiūlymą nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu, turi apsispręsti priimti tokį pasiūlymą ar ne. Teismo nuomone, numatytas 7 dienų terminas yra objektyviai pagrįstas, kaip būtinas suvokimui susiformuoti dėl darbo santykių pabaigos pagal DK 125 straipsnį. Teisėjų kolegija konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje įstatyme numatytų procedūrinių veiksmų ir terminų neišlaikymas paveikė darbuotojo valią, todėl darbo santykių nutraukimas šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintas neteisėtu.

Teismas taip pat paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria darbuotojas buvo grąžintas į ankstesnį darbą, ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju darbuotojas prašė jį grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, bei vertinant tai, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo ne dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, t. y. ne dėl priežasčių, susijusių su netinkamu darbo pareigų vykdymu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vertino, jog darbuotojo darbo teisių gynimui, atkuriant darbo santykius, turi būti teikiamas prioritetas.

Ši teismo nutartis dar gali būti apskųsta kasacine tvarka.