Valstybės kontrolės išvada: teisėkūra Lietuvoje – neefektyvi


Teisinio reguliavimo aiškumas, racionalumas ir veiksmingumas priklauso nuo teisėkūros proceso ir jo kokybės. Tačiau Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad teisėkūros procesas Lietuvoje nėra efektyvus. Tik priėmus įstatymą neretai išryškėja teisės aktų spragos ir teisinio reguliavimo neigiamos pasekmės.

Pasak Valstybės kontrolės, nekokybiška teisėkūra kuria nereikalingą administracinę naštą tiek verslui, tiek visuomenei. Biudžeto lėšos naudojamos neefektyviai, plečiama viešojo valdymo institucijų veiklos apimtis, pasireiškia korupcijos atvejai.

Dar viena problema – teisės aktų svarstymas skubos ir ypatingos skubos tvarka. Dėl to nėra spėjama įsigilinti į pateikiamus įstatymo projektus. Apskritai, Lietuvoje skubos tvarka priimama net apie 50 proc. įstatymų, o, pavyzdžiui, Estijoje tokiu būdu priimama apie 10 proc. įstatymų.

„Mūsų atliktas auditas parodė, kad Lietuvoje populiari praktika priimti teisės aktus skubos ir ypatingos skubos tvarka, kas turi būti daroma tik išskirtiniais ir aiškiai motyvuotais atvejais. Ši praktika neleidžia Seimo nariams aptarti visų susijusių rizikų ir įvertinti galimo reguliavimo poveikio“, – teigia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Audito metu taip pat nustatyta, kad į teisėkūros procesą nepakankamai įtraukiama visuomenė, nepakankamai konsultuojamasi rengiant įstatymų projektus. O juk tik įtraukiant visuomenę į patį procesą būtų galima įvertinti jos lūkesčius.

Po pateiktų Valstybės kontrolės audito išvadų Seimo Antikorupcijos komisija paskelbė svarstysianti, kaip tobulinti įstatymų leidybą.