Tyčinis bankrotas


2018 m. kovo 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018

Faktinės bylos aplinkybės

Bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bendrovės bankroto administratorė kreipėsi į teismą su pareiškimu pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu. Teismas nutartimi netenkino Bendrovės administratorės pareiškimo dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu. Suinteresuotas asmuo, buvęs bendrovės akcininkas, pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, paaiškėjus naujoms reikšmingoms aplinkybėms. Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus. pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, netinkamai aiškina CPK 366 straipsnio 3 dalį ir formuoja neteisingą teisminę praktiką, nes bankrotas pripažintas tyčiniu ne bankroto, o atskirai nuo bankroto bylos išnagrinėtoje byloje; be to, pripažinimas bankroto tyčiniu sukuria bankrutuojančios įmonės vadovui ir (ar) dalyviui ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatytus teisinius padarinius.

Teismo išaiškinimas

Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 366 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama ir suprantama kaip siekianti užtikrinti bankroto tikslų ir pagrindinių principų įgyvendinimą. Pagrindinis bankroto proceso tikslas – pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti visas bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka.

ĮBĮ 2 straipsnis apibrėžia pagrindines bankroto procesą reglamentuojančių nuostatų sąvokas. Pagal šio straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnis reglamentuoja pačią tyčinio bankroto procedūrą bei bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmes. Minėtų straipsnių nuostatų analizė patvirtina, kad klausimo, ar bankrotas nėra tyčinis, išsprendimas yra tik vienas iš bankroto procedūros etapų, kurį lemia ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytos pareigos bankroto administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius įgyvendinimas, o nuo šios stadijos (bankroto pripažinimo tyčiniu) pabaigos priklauso tolesnis įmonės sandorių patikrinimas bei jų galimas nuginčijimas teisme, žalos, padarytos kreditoriams, atlyginimas įmonę likvidavus.

Pareiškėjo kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nutartis sukelia bylos dalyviams ir kitiems asmenims teisines pasekmes, nėra pagrindas pripažinti teismo nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atskiru savarankišku procesu. Net ir teismo nutartims dėl bankroto bylos iškėlimo ar įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto taip pat gali prieštarauti kitos bankroto proceso šalys ir šias nutartis skųsti apeliacinės instancijos teismui. Taip pat ir pastarosios nutartys sukelia kitiems proceso dalyviams tam tikras ĮBĮ nurodytas pasekmes, nes atsiranda ir draudimų, ir įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo išspręstas atskiroje civilinėje byloje suteikus šiai bylai kitą, negu bankroto bylos, numerį, nereiškia, kad šis klausimas nepatenka į bankroto bylos nagrinėjimo ribas. Bankroto pripažinimas tyčiniu nėra savarankiška procedūra, bet yra bankroto proceso sudedamoji dalis, todėl klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turėtų būti nagrinėjamas bankroto byloje; atskiro numerio bylai suteikimas nekeičia priimto procesinio sprendimo turinio ir esmės.