Sąžiningumas sutartiniuose santykiuose


Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-881/2017

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą statybos rangos sutartį nutraukta neteisėtai ir ją laikyti nutraukta nuo ieškinio teismui padavimo dienos dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo skolą už atliktus pagal statybos rangos sutartį darbus ir negautas pajamas, taip pat procesines palūkanas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti pagal šalių patvirtintą lokalinę sąmatą apdailos darbus. Darbai turėjo būti atlikti per 30 dienų nuo jų pradžios. Ieškovas po pasirašytos lokalinės sąmatos pradėjo vykdyti gipso kartono lubų įrengimo bei paruošiamuosius sienų glaistymo / dažymo darbus. Ieškovui pradėjus vykdyti sutartį ir jos įvykdymui pasitelkus trečiuosius asmenis – subrangovus, atsakovas pasielgė nesąžiningai, nes persiviliojo ieškovo pasamdytą subrangovą bei sudarė su juo tiesioginę sutartį tiems patiems darbams atlikti, o tada atėmė iš ieškovo sutartus darbus bei jų kiekius ir su ieškovu sudarytos sutarties atsisakė. Sutartis buvo nutraukta be priežasties ir nesant ieškovo kaltės, vadinasi, sutartis buvo nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai.

Teismo išaiškinimas

Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162–6.187 straipsniai. Be šių normų, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra reikšmingos ir kitos CK normos, o būtent CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai. Aiškinantis, ar sutartis buvo sudaryta, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą, t. y. ar sutartis buvo sudaroma derybų būdu, konkurso ar kitokiu būdu. Sutarties esmė pirmiausia yra šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos operatyviai modifikuoja ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, žingsnis po žingsnio derantis ir ieškant konsensuso dėl atskirų sutarties sąlygų. Todėl tokiais atvejais sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, klasikinė ofertos ir akcepto taisyklė nėra pakankama, nes sunku atriboti, kur buvo oferta, o kur – akceptas. Nors pagal bendrąją taisyklę laikoma, kad sutartis sudaryta, kai šalys susitaria dėl jos esminių sąlygų, tačiau, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, tuo atveju, jeigu derybų metu viena iš šalių pareiškia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įforminamas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol šalys dėl tų sąlygų nesusitaria arba savo susitarimo atitinkamai neįformina.

Šioje byloje teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovas darbus objekte vykdė, o atsakovas tam neprieštaravo ir elektroniniu laišku patvirtino lokalinę sąmatą bei nurodė, jog patvirtina pasiūlymą – pati savaime nereiškia, jog šalys sudarė Statybų rangos sutartį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė yra reikšminga vertinant atsakovo elgesį sąžiningumo prasme.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vertinant, ar buvo sudaryta sutartis, svarbu išanalizuoti šalių elgesį derybų metu, t. y. ikisutartinių santykių požiūriu. Šių santykių šalys turi abipuses teises ir pareigas. Vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo, pagrindinė abipusė šalių pareiga yra pareiga elgtis sąžiningai. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties. Draudimas nutraukti toli pažengusias derybas paaiškinamas tuo, kad tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Taigi ši CK norma nustato civilinę atsakomybę nuostolių atlyginimo forma už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą. Todėl net ir pripažinus, kad sutartis nebuvo sudaryta, būtina įvertinti derybas nutraukusios šalies elgesį sąžiningumo principo požiūriu ir atsakyti į klausimą, derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė ar ne kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus sudaryta. Jeigu atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas, tai nesąžininga šalis privalėtų kitai šaliai atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro derybų metu turėtos išlaidos ir prarastos galimybės piniginė vertė. Net ir pripažinus, kad rangos sutartis šalių nebuvo sudaryta, šalių veiksmai vertintini sąžiningumo vedant derybas požiūriu.