Neįprastai maža pasiūlymo kaina


Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1123-381/2017

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovė nurodė, kad dalyvauja atsakovės (perkančiosios organizacijos) vykdomame viešajame pirkime pastato paprastojo remonto darbams įsigyti. Perkančioji organizacija raštu pranešė, jog atmeta ieškovės pasiūlymą, nes ieškovė nepagrindė neįprastai mažos pasiūlymo kainos. Ieškovės nuomone, jos pasiūlyta kaina yra visiškai pagrįsta. Ieškovė pasiūlė tinkamą darbo sąnaudų kiekį, kuris užtikrina visų statybos (paprastojo remonto) darbų sėkmingą, tinkamą, kokybišką ir savalaikį atlikimą. Konkurso sąlygose nebuvo reikalavimo, kad sąmatos (darbų sąnaudų skaičiavimai) būtų atliekami naudojantis UAB „Sistela“ rekomendaciniais normatyvais. Jeigu visi rangovai remtųsi tik UAB „Sistela“ rekomendaciniais skaičiavimais, tai visų rangovų pasiūlymų kainos būtų absoliučiai vienodos, nebūtų užtikrinama konkurencija.

Teismo išaiškinimas

VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą, kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Turiningojo vertinimo kriterijus taikomas, laikantis aktualių teisės normų ir nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, taip pat vertinant tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus. Neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutas yra teisinė priemonė, skirta perkančiajai organizacijai ir sudaranti jai sąlygas išvengti tiekėjo nesugebėjimo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį dėl viešajame pirkime pateikto ekonomiškai nepagrįsto pasiūlymo. Kita vertus, toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas siekiant užtikrinti ne tik perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, interesus, bet ir tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises. Teismas atkreipė dėmesį, kad perkančiajai organizacijai nesuteikta neribotos diskrecijos teisės konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo fakto; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina.

Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog, vertindama abiejų tiekėjų nurodytą darbų sąnaudų kiekį būtiniems atlikti darbams, perkančioji organizacija iš esmės taikė skirtingus vertinimo kriterijus, nebuvo nuosekli ir rėmėsi nepagrįstais skaičiavimais. Be to, atsakovė, Konkurso sąlygose nenurodė tam tikro pirkimo objektą sudarantiems darbams atlikti būtino žmogaus valandų kiekio, tam tikro darbų atlikimo technologinio proceso, todėl, vertindama tiekėjų pasiūlymus, įskaitant ir neįprastai mažos kainos pagrindimą, neturi pagrindo reikalauti, kad rangovas siūlytų darbų atlikimo sąnaudų kiekius, kurie atitiktų perkančiosios organizacijos skaičiavimus.