Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekto apžvalga


2015 m. rugsėjo 21 d. Seimui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas.

Siūlomos nuostatos atstovavimo civiliniame procese klausimais

Projektu siūlomi CPK 51 straipsnio pakeitimai, susiję su valstybės atstovavimu civiliniame procese, taip pat siūlomi CPK 56, 88 straipsnių pakeitimai, susiję su atstovavimu pagal pavedimą. Civilinio proceso kodekso 51 straipsnio 4 dalį siūloma tikslinti numatant, kad valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų numatytais atvejais – kita institucija, Vyriausybei civiliniame procese atstovauja jos įgaliota valstybės institucija.

Projekto rengėjai aiškinamajame aptariamo teisės akto projekto rašte nurodo, kad siekiant sudaryti platesnes galimybes atstovauti teismuose, kai siekiama atstovauti susijusiems juridiniams asmenims, taip pat siekiant taupyti juridinių asmenų lėšas, Civilinio proceso kodekso 56 straipsnį siūloma papildyti nauja 4 dalimi ir numatyti susijusių juridinių asmenų atstovavimo civiliniame procese galimybę.

Taip pat Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose, kylančiose iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Kartu siūloma patikslinti Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 3 dalį taip, kad atstovauti pagal pavedimą paprastai galėtų neteisinių sričių specialistai (auditoriai, buhalteriai, mokesčių konsultantai, patentiniai patikėtiniai ir kt.), kurie dėl turimų specialių žinių padėtų tinkamai ginti byloje dalyvaujančio asmens teises ir įstatymo saugomus interesus.

Projekto rengėjai įstatymo projekte taip pat siūlo papildyti Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 3 dalį dar viena nuostata, pagal kurią, į teismo posėdį neatvykus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims ir CPK 55 straipsnyje nurodytiems asmenims (kai atstovaujama juridiniam asmeniui), kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali.

Siūlomos nuostatos žyminio mokesčio ir kitų mokėjimų klausimais

Projekto rengėjai aptariamame projekte siūlo išbraukti Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame yra nustatytas atskiras žyminio mokesčio dydis ginčams, kurie kyla iš nuomos teisinių santykių. Taip pat, siekiant užkirsti kelią nesąžiningam kreditorių naudojimuisi teise pareikšti ieškinį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, siūloma nustatyti žyminį mokestį už kreditoriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (500 Eur dydžio žyminis mokestis). Kreditoriui pareiškus pagrįstą reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą ir šiai nutarčiai įsiteisėjus, sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo būtų grąžinamas. Žyminiu mokesčiu kaip silpnesnė teisinių santykių šalis nebūtų apmokestinami buvę ar esami darbuotojai, taip pat įmonės likvidatorius, savininkas ir vadovai, kuriuos kreiptis dėl bankroto bylos įpareigoja įstatymas, valstybės institucijos, kurios kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės gina viešąjį interesą, taip pat kai ieškinys būtų grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Projektu taip pat siūloma apmokestinti žyminiu mokesčiu prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių; padidinti žyminį mokestį viešųjų pirkimų bylose; bylose dėl įvaikinimo atleisti asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kt.

Siekiant sumažinti didelį apylinkių teismų darbo krūvį, taip pat siūloma iki 40 000 Eur sumažinti teismingumo ribą, nustatytą CPK 27 straipsnio 1 punkte.

Siūlomos naujovės piktnaudžiavimo civiliniu procesu klausimais

Aptariamame projekte siūloma suteikti teismui įgaliojimus pareikalauti, kad asmuo, kuris pagal Civilinio proceso kodekso ar kitų įstatymų nuostatas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, tam tikrais atvejais vis dėlto turėtų jį sumokėti. Taip pat siūloma numatyti, kad asmuo, piktnaudžiaujantis savo procesinėmis teisėmis, sumokėtų užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Siūlomos naujovės procesinių dokumentų įteikimo klausimais

CPK 123 straipsnyje siūloma papildomai numatyti procesinių dokumentų įteikimą, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Siūloma nustatyti, kad, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, jį pristatantis asmuo vykdo procesinio dokumento įteikimą fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesinių dokumentų įteikimas būtų vykdomas vieną kartą. Taip pat siūloma nustatyti, kad, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir pažymi apie tai teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju būtų laikomas įteiktu praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Naujo instituto įtvirtinimas

Projektu siūloma nustatyti sprendimo dėl ieškinio pagrindo institutą. Toks sprendimas būtų galimas, jei kyla ginčas ir dėl ieškinio pagrindo, ir dėl dydžio (priteistinos pinigų sumos, turto vertės ar rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų kiekio). Sprendimas dėl ieškinio pagrindo būtų galutinis sprendimas šioje ginčo dalyje ir jį būtų galima apskųsti nustatyta tvarka. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl ieškinio pagrindo ir nustačius, kad atsakovas turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį, būtų priimamas galutinis sprendimas dėl dydžio, kuriuo ieškinys būtų tenkinamas. Pastarasis procesas galėtų vykti rašytinio proceso tvarka, nes ginčo esmė būtų išspręsta ir liktų tik priteistinos sumos klausimas, o tam ne visada būtų reikalingas žodinis procesas. Kita vertus, šalims prašant, žodinio nagrinėjimo galimybė turėtų būti užtikrinta ir klausimui dėl ieškinio dydžio išspręsti. Tam, kad tiek dalinis sprendimas, tiek sprendimas dėl ieškinio pagrindo turėtų realų civilinio proceso koncentracijos poveikį, projektu taip pat siūloma nustatyti taisyklę, kad teismas iš anksto informuoja byloje dalyvaujančius asmenis apie ketinimą priimti dalinį sprendimą arba sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir išklauso šių asmenų nuomonę.

Siūlomos naujovės sprendimų už akių klausimais

Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad teismas atsisako pripažinti aktyviosios šalies nurodytas aplinkybes įvykusiomis, jeigu jos pateikti ir nurodyti įrodymai kelia teismui pagrįstų abejonių. Taigi, jei teismui kiltų pagrįstų abejonių, ar remiantis aktyviosios šalies pateiktais įrodymais priimtas teismo sprendimas būtų teisingas, taip pat jei teismas pagal byloje esančią medžiagą matytų, kad aktyviosios šalies pateikti įrodymai kelia pagrįstų abejonių, teismas galėtų nepriimti sprendimo už akių. Taip pat Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Siekiant užkirsti kelią nesąžiningos šalies piktnaudžiavimui, Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti nuostata, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Civilinio proceso kodekso 289 straipsnyje siūloma nustatyti, kad, jeigu teismas atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, tačiau šalis, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, neatvyksta į teismo posėdį be svarbių priežasčių, jeigu jai yra tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, teismas aktyviosios šalies prašymu išnagrinėja ieškinį pagal byloje esančią medžiagą ir priima sprendimą. Jei aktyvioji šalis nepateiktų prašymo išnagrinėti ieškinį pagal byloje esančią medžiagą, siūloma, kad tokiu atveju teismas turėtų teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, arba, jei prašymo išnagrinėti ieškinį pagal byloje esančią medžiagą nepateikia atsakovas, teismas turėtų teisę palikti ieškinį nenagrinėtą. Aptariamame projekte taip pat siūloma Civilinio proceso kodekso 1622 straipsnyje įtvirtinti nuostatą, kad neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Analogiški teisinio reguliavimo pakeitimai yra siūlomi CPK 246, 247 straipsniuose.

Siūlomos naujovės proceso atnaujinimo klausimais

Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalyje siūloma suvienodinti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus ir nustatyti, kad visiems subjektams ir visais atvejais taikomas vienodas penkerių metų naikinamasis prašymų padavimo terminas.

Siūlomos naujovės teismo įsakymo išdavimo ir dokumentinio proceso klausimais

Siūloma Civilinio proceso kodekso 433 straipsnio pakeitimas, pagal kurį pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo reikėtų papildomai nurodyti, ar reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, ir jei taip – nurodyti bendros vartojimo kredito kainos metinę normą. Taip pat Civilinio proceso kodekso 435 straipsnyje siūloma atsisakyti 4 dalies nuostatos dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo, kai paduodamas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Tokiu atveju, jei pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo turėtų formos ar turinio trūkumų, teismas atsisakytų priimti pareiškimą, tačiau tai neužkirstų kelio, pašalinus formos ar turinio trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Taip pat siūloma pakeisti Civilinio proceso kodekso 439 straipsnio 5 dalies nuostatas, aiškiai numatant, kad tais atvejais, kai skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo ir kreditorius pareiškia ieškinį, ieškinio priėmimo klausimą sprendžia ir išduotą teismo įsakymą panaikina teismo įsakymą išdavęs teismas. Kreditorius tokiais atvejais ieškinį visada turėtų pateikti teismo įsakymą išdavusiam teismui. Teismo įsakymą išdavęs teismas, jeigu ieškinio suma keistų teismingumą, perduotų bylą pagal teismingumą, o ieškinio priėmimo ir teismo įsakymo panaikinimo klausimą tokiu atveju išspręstų teismas, kuriam perduota byla pagal teismingumo taisykles.

Aptariamame projekte taip pat siūloma keisti Civilinio proceso kodekso 429 straipsnio 2 dalį, numatant, kad tais atvejais, kai nepavyksta įteikti procesinių dokumentų atsakovui ir ieškovas neįvykdo nustatytų reikalavimų (nesumoka reikiamo žyminio mokesčio), ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, teismo nutartis, kuria panaikinamas preliminarus sprendimas ir ieškinys paliekamas nenagrinėtas, neskundžiama atskiruoju skundu. Pastebėtina, kad tokia nutartis neužkirstų kelio ieškovui, įvykdžius visas teisės aktuose nustatytas sąlygas, pareikšti ieškinį bendra tvarka, siekiant bylos nagrinėjimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Siūlomos naujovės grupės ieškinio instituto klausimais

Projekto rengėjai siūlo išbraukti CPK 44113 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad grupės narys individualų apeliacinį skundą gali paduoti per trisdešimt dienų po to, kai pasibaigė grupės apeliacinio skundo padavimo terminas, įskaitant teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą. Išbraukus šią nuostatą, grupės narys individualų apeliacinį skundą galės paduoti per CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Civilinio proceso kodekso 44113 straipsnio 5 dalyje siūloma reglamentuoti galimybę, esant svarbioms priežastims, teismo sprendimu pratęsti grupės ieškinio byloje priimto bendro sprendimo arba tarpinio sprendimo įsiteisėjimo terminą.

Šioje apžvalgoje yra apžvelgiami tik pagrindiniai siūlomi Civilinio proceso kodekso pakeitimai